Biudžeto prognozės atrodo optimistinės, tačiau finansinė erdvė lieka ankšta
Seime pristatytas 2026–2028 metų valstybės biudžetas atskleidė, kad Lietuva planuoja augimą, tačiau reali finansinė laisvė išlieka ribota. Finansų viceministras Kristupas Vaitekūnas sakė, kad ekonominės prognozės kol kas atrodo palankios. „Jeigu žiūrėti tiktai šitas prognozes makroekonomines, tai turbūt galime matyt, kad ta mūsų ateitis, ta trumpo ar vidutinio laikotarpio iki 28 metų yra ganėtinai optimistinė ir giedra iš tikrųjų“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, pasak viceministro, šį optimizmą temdo išoriniai veiksniai. „Mūsų šalį veiks iš tiesų nemažai rizikos veiksnių, deja, reikia pabrėžti tai, kad neigiamų rizikos veiksnių bus daugiau“, – teigė Vaitekūnas.
Jo pristatyme buvo pabrėžta, kad biudžeto deficitas nominaliai sieks 2,7 procento, tačiau „realus deficitas yra 4,7 procento“, o valstybės skola augs nuo 40 iki 45 procentų nuo BVP.
Didžiausi išlaidų augimo šaltiniai – gynyba, viešojo sektoriaus atlyginimai ir palūkanų našta.
„Skolos valdymo išlaidos didėja beveik 200 milijonų, maždaug tiek yra skiriama mokytojų ir pareigūnų algų didinimui, o įmokos į Europos Sąjungos biudžetą auga 170 milijonų“, – nurodė viceministras.
Nepaisant šių skaičių, jis pabrėžė, kad valstybė vis dar turi tam tikrą finansinį stabilumą – biudžetą galima sudaryti be drastiškų karpymų, o kai kuriose srityse dar leidžiama didinti išlaidas. Vis dėlto šis stabilumas yra ribotas, nes, pasak viceministro, didžioji biudžeto dalis jau iš anksto suplanuota ir tik nedidelė jos dalis lieka laisvai paskirstoma.
Seimo nariai abejojo dėl skolos augimo ir biudžeto pagrįstumo
Parlamentarai biudžeto optimizmą vertino kritiškai. Algirdas Butkevičius priminė, kad šalies eksportas mažėja, o įmonių finansinė padėtis blogėja. Jis klausė, ar realu planuoti tokį pajamų augimą. Atsakydamas į tai, Kristupas Vaitekūnas pripažino, kad eksporto rodikliai šiemet silpnesni, tačiau teigė, kad vidaus vartojimas ir darbo pajamų augimas sudarys pakankamą pagrindą mokesčių surinkimui.
„Namų ūkių vartojimas atsigavęs, darbo užmokestis kyla, todėl bendras pajamų fonas turėtų išlikti augantis“, – sakė viceministras.
Diskusijoje kilo klausimų ir dėl Gynybos fondo skaidrumo. Gintarė Skaistė teigė, kad Seimas neturi pakankamai informacijos apie šio fondo sąmatą.
„Kur yra Valstybės gynybos fondo 26 metų sąmata? Šiuo metu lyg dūmų uždanga – šiandien neturim“, – sakė ji.
Į tai Vaitekūnas atsakė, kad detalus lėšų paskirstymas dar derinamas, o dalis projektų negali būti viešai atskleisti dėl nacionalinio saugumo reikalavimų. „Gynybos fondas turi turėti maksimalų lankstumą, kad galėtų reaguoti į besikeičiančias, sparčiai besikeičiančias grėsmes“, – pabrėžė jis.
Simonas Gentvilas kėlė klausimą, ar valstybė nesiskolina per daug:
„Kas ketvirtas valstybės išleidžiamas euras yra skolintas euras. Kodėl praskolinama valstybė, kai iš tikrųjų to nereikia daryti?“
Viceministras paaiškino, kad didžioji skolinimosi dalis susijusi su gynybos finansavimu ir strateginiais įsipareigojimais NATO. „Tai yra sąmoningas pasirinkimas – šiuo laikotarpiu stiprinti gynybą, net jei tai reiškia didesnę skolą. Mūsų saugumo ir mūsų laisvės vertę mes visi matome už lango“, – sakė Vaitekūnas.
Didėjantis gynybos finansavimas riboja kitas išlaidas ir keičia valstybės prioritetus
Diskusijos Seime parodė, kad sutarimas dėl gynybos stiprinimo egzistuoja, tačiau kyla klausimų, kiek valstybė dar gali skolintis nepažeisdama finansinio stabilumo ribų. K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad 2026 metais planuojamas biudžetas iš esmės remiasi dviem ramsčiais – vidaus ekonomikos augimu ir Europos Sąjungos investicijomis.
„ES lėšos taip pat bus įsisavinta rekordiškai didelė suma, šiek tiek didesnė nei 25 ir gerokai didesnė nei 24“, – sakė jis.
Kartu viceministras akcentavo, kad biudžeto deficitas išlieka kontroliuojamas, o skolos didėjimas – planuotas.
„Mūsų saugumo kaina yra matoma šioje skaidrėje. Palyginti su ta, kurią moka Ukrainos kariškiai ir civiliai, ji yra nedidelė ir mums priimtina“, – pabrėžė jis.
Galutinis biudžeto vaizdas rodo įtampą tarp politinių prioritetų ir ekonominių ribų. Augantis gynybos finansavimas ir socialiniai įsipareigojimai susiduria su ribotu fiskaliniu manevru, kai tik apie penkis procentus biudžeto galima skirstyti laisvai. Seimo nariai sutaria, kad saugumo stiprinimas būtinas, tačiau reikalauja aiškesnio planavimo, kad biudžetas būtų ne tik gynybos dokumentas, bet ir ekonomikos plėtros pagrindas.
