Sejonienė ėmėsi LGBTQ+ teisių: ragina valdžią užtikrinti lygią prieigą prie sveikatos ir psichologinės pagalbos
Konservatorė Jurgita Sejonienė praėjusią savaitę kaipmat susirūpino LGBTQ+ asmenų teisėmis gaunant sveikatos priežiūros bei psichologines paslaugas. Politikė pabrėžė, kad vienas iš jos šios kadencijos tikslų buvo atkreipti dėmesį į tai, kaip šiai bendruomenei sekasi gauti reikiamą pagalbą ir ar valstybės institucijos pakankamai užtikrina jų teises. Tačiau kiek seniau iš šios parlamentarės lūpų šia tema buvo išskridę ir daugiau „perliukų“.
J. Sejonienė priminė, kad šių metų birželio 4 dieną vyko pirmasis SSPK posėdis, skirtas psichologinės pagalbos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui LGBTQ+ asmenims. Politikės teigimu, ši tema apima ne tik visuomenės tolerancijos klausimus, bet ir specialistų kompetenciją, teisinio reglamentavimo spragas bei paslaugų kokybės užtikrinimą. Posėdyje esą buvo kalbama apie tai, kaip svarbu užtikrinti pagarbą žmogaus orumui, teisę į saugią, lygiavertę ir nediskriminuojančią aplinką[1].
Pasak politikės, gydytojai ir psichologai turi turėti pakankamai žinių bei jautrumo LGBTQ+ asmenų patirtims, o diskriminacija sveikatos sistemoje negali būti toleruojama. Ji taip pat išreiškė susirūpinimą, ar pasiekta pažanga bus išlaikyta ir ar dabartinė Vyriausybė laikysis pažadų tęsti žmogaus teisių stiprinimo darbus.
„Vis dėlto akivaizdu, kad laukia dar daug iššūkių. Reikia užtikrinti, kad rekomendacijų būtų laikomasi, kad paslaugos būtų prieinamos visiems, kad gydytojai ir psichologai turėtų pakankamai žinių bei jautrumo LGBTQ+ asmenų patirtims, o diskriminacija sveikatos sistemoje būtų netoleruojama. Ypač neramu, ar pasiekta pažanga išliks, ar dabartinė Vyriausybė laikysis savo pažadų gerbti žmogaus teises ir tęsti pradėtus darbus.“ – rašė J. Sejonienė.
Suskaičiavo, kiek Lietuvoje yra netradicinės orientacijos vyrų
Tuo tarpu dar prieš keletą metų J. Sejonienė sukėlė diskusijų bangą po to, kai vykusio Seimo posėdžio metu pareiškė, jog Lietuvoje galėtų būti iki milijono homoseksualių žmonių. Atsakydama į kolegos Aido Gedvilo klausimą apie tai, kiek gyventojų realiai paliestų Civilinės sąjungos įstatymas, Sejonienė teigė, kad tikslių duomenų neturi, tačiau spėjo, jog šis skaičius galėtų artėti prie milijono[2].
Šis pareiškimas sulaukė prieštaringų reakcijų tiek tarp politikų, tiek visuomenėje – dalis parlamentarų kritikavo Sejonienę dėl nepagrįstų vertinimų, kiti pabrėžė, kad toks pasisakymas esą sumenkino diskusijos rimtumą.
J. Sejonienė: NATO rūpinasi vienos lyties santuokomis
J. Sejonienė politinėje arenoje taip pat dar 2023-aisiais sužibėjo po to, kai pasakė, kad NATO viršūnių susitikimo metu bus ne tik sprendžiami karinės gynybos klausimai, bet ir svarstomi vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo reikalai. Šis pasisakymas sukėlė juoko ir sarkazmo bangą tiek tarp politikos stebėtojų, tiek tarp kolegų Seime, kurie abejojo, kaip karinė organizacija galėtų kištis į vidaus socialinių teisų klausimus.
Tuo tarpu reali NATO darbotvarkė Vilniuje buvo susijusi su Ukrainos saugumo stiprinimu ir strateginių planų derinimu prieš Rusijos agresiją. Susitikimo organizavimu rūpinosi Užsienio reikalų ministerija kartu su „Litexpo“, pirkdama paslaugas neskelbiamų derybų būdu, dėl ko viešoje erdvėje kilo klausimų apie skaidrumą ir permokas, pavyzdžiui, telekomunikacijų paslaugos „Telia Lietuva“ buvo įsigytos už 2,7 mln. eurų, nors konkurentas galėjo pasiūlyti žymiai pigiau.
Mėgino paremti Ukrainą, bet parėmė sukčius
J. Sejonienė taip pat aktyviai reiškėsi ne tik apie LGBTQ+ asmenų teises, bet ir apie savo paramą Ukrainai. Tačiau pastaroji neapsiėjo be kuriozų – štai beveik 2 tūkst. eurų, kurie turėjo nukeliauti Ukrainai, esą nugulė tiesiai į sukčių kišenes[3].
Gegužę J. Sejonienė savo feisbuko paskyroje pranešė, kad pinigus netyčia pervedė balandžio pradžioje, kai, jungdamasi prie elektroninės bankininkystės, paspaudė netikrą nuorodą. Moteris manė, jog skiria 1,2 proc. GPM paramą žmogaus teisių organizacijai, tačiau vietoje to pervedė 1 890 eurų asmeniui, kuris, kaip paaiškėjo, buvo sukčius.
Politikė iš karto kreipėsi į policiją ir banką, tačiau netrukus gavo pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Prokuratūra sprendimą grindė tuo, kad pinigų gavėjas yra registruotas Ukrainoje, todėl jo paieška laikoma pernelyg sudėtinga.
