Pagrindinės KAM lėšų investicijos: į tankus, HIMARS ir oro gynybą
Šiais metais Krašto apsaugos ministerija panaudojo apie 54 proc. jai skirtų gynybos lėšų, likusios 46 proc. dar neįsisavintos. Ministerija aiškina, kad toks tempas yra įprastas metų eigoje, nes dauguma sutarčių sudaromos lapkritį ir gruodį, o nepanaudotų lėšų priežastis – vykstančios pirkimų procedūros ir infrastruktūros projektai.
Svarbiausi šių metų projektai apima tankų įsigijimą, HIMARS sistemų ir „Caesar“ haubicų etapus, vidutinio ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemas, mokomuosius tankus, kovinės paramos mašinas, amunicijos papildymą bei Vokietijos brigados infrastruktūrą Rūdninkuose[1].
KAM pažymi, kad nors dalis lėšų dar neįsisavinta, iki metų pabaigos planuojama išnaudoti biudžetą pagal paskirtį, o jei to nepavyktų padaryti, nepanaudotos lėšos būtų perkeliamos į kitus metus.
2025 metų krašto apsaugos biudžetas sudaro 4,01 proc. BVP (3,349 mlrd. eurų), o 2026 metams numatyta dar didesnė suma – 5,38 proc. BVP (4,8 mlrd. eurų), didžiausias finansavimas Lietuvos istorijoje. Praėjusiais metais panaudojimo rodiklis siekė beveik 100 proc., tad KAM tikisi, kad augantis biudžetas leis sustiprinti gynybos pajėgumus ir modernizuoti strateginius karinius objektus.
Paaiškino: kaip skirstomas 5,38 % BVP gynybos biudžetas?
Lietuvos Vyriausybė nusprendė supaprastinti gynybos biudžeto pateikimą, kad nebebūtų abejonių dėl lėšų paskirstymo. Iki šiol diskusijų kilo dėl skirtingų biudžeto eilučių interpretacijos – kai kurie teigė, kad kariuomenei skirta mažiau nei planuota, kiti – kad visos lėšos jau įtrauktos.
Premjerė Inga Ruginienė pabrėžė, kad sumos nesumažintos, tik aiškiau išdėstytos, ir dabar visą finansavimą gynybai, įskaitant kariuomenės poreikius, mobilumo projektus ir kitas susijusias sritis, pateikiama vienoje eilutėje, kad nebeliktų dviprasmybių.
I. Ruginienė taip pat patikino, kad ne mažiau kaip 5 % BVP visada bus skirta tiesiogiai gynybai, o papildomi 0,38 % – kitoms nacionalinio saugumo iniciatyvoms, ir šis principas išliks laikantis biudžeto Seime.
Finansavimas kariuomenei nebus mažinamas, net jei keistųsi ekonominė situacija ar atsirastų naujų poreikių, o tikslas – užtikrinti aiškius skaičius ir skaidrų biudžeto paskirstymą, kad diskusijos dėl jų nepakenktų pasitikėjimui valstybės gynybos politika.
Drebina kojomis dėl kitų metų biudžeto: „tikrasis“ finansavimas nesieks nė 5 proc.?
Tačiau nors planai kitiems metams – dideli, visgi, neaišku, kiek iš šios krašto apsaugai skiriamos sumos pasieks tiesiogiai Krašto apsaugos ministeriją, įspėja ekspertai[2].
Premjerė I. Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad gynybos biudžetas apima ne tik kariuomenę, bet ir infrastruktūrą, policiją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą bei civilinę parengtį, todėl lėšos esą bus naudojamos kompleksiškai, o papildomų skolintų pinigų nebus.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Pramonininkų konfederacija perspėja, kad realus finansavimas kariuomenei gali nesiekti net 5 proc. BVP, o dalis lėšų gali būti perskirstyta kitoms reikmėms.
Tokia situacija esą kelia grėsmę strateginiams planams, įskaitant nacionalinės divizijos formavimą iki 2030 metų, bei gali pakenkti Lietuvos reputacijai kaip patikimai NATO partnerei, ilgalaikiam saugumo, ekonomikos ir investicijų stabilumui.
