Darbo kodekso pokyčiai paliestų uždirbančius 2 VDU ir daugiau
Kai kuriems darbuotojams, jei bus patvirtinti nauji Darbo kodekso pokyčiai, jau greitai gali nebegalioti įprastos taisyklės dėl bandomojo laikotarpio, atleidimo iš darbo ir minimalaus atlyginimo bei kitų dabar įprastų socialinių garantijų.
Jeigu Vyriausybė patvirtins šias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas DK pataisas, daugiau uždirbantiems darbuotojams gali tekti labiau ir „pasispausti“ siekiant išsaugoti darbo vietą[1].
Ministerija siūlo naikinti iki šiol taikomą išlygą asmenims, uždirbantiems bent 2 VDU, t. y. 4,7 tūkst. eurų iki mokesčių arba 2,9 tūkst. eurų į rankas. Šiuo metu šiems asmenims gali būti netaikomos kai kurios DK nuostatos, bet darbo sutartys nutraukiamos taip, kaip ir su visais oficialiai įdarbintais asmenimis.
Įgyvendinus DK pakeitimus, šie darbuotojai galėtų būti atleidžiami nesilaikant bendrų DK taisyklių, o taip pat bandomąjį laikotarpį skirti ne 3, o 6 mėnesių laikotarpiui.
DK taip pat planuojama papildyti nuostata dėl nuotolinio darbo – šiuo metu tam, kad dirbti nuotoliu, pakanka pateikti prašymą darbdaviui įvertinus darbuotojo tinkamumą pagal kriterijus, tačiau siūloma dar pridėti nuostatą, pagal kurią darbdavys galėtų prašymo netenkinti dėl „darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų“.
Pokyčiai paliestų ir kasmetines atostogas – priėmus pataisas sukauptos ir nepanaudotos atostogos gali greičiau išnykti darbuotojams, dirbantiems įmonėse ar organizacijose, kuriose galioja aukštesnio lygio kolektyvinė sutartis – terminas esą gali būti sutrumpintas net nuo 3-jų iki 2-jų metų.
Ilgėja atostogos socialiniams darbuotojams, VDU taps skaidresnis
Tačiau kiek geresnės sąlygas ministerija siūlo socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams. Vyriausybė patvirtino pakeitimus, kurie ne tik suvienodina atostogas, bet ir aiškina, kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU).
Iki šiol nestacionarių įstaigų darbuotojai – dirbantys su socialinę riziką patiriančiais suaugusiais, šeimomis ar vaikais – dažnai turėjo trumpesnes atostogas nei kolegos stacionariuose globos namuose ar bendruomeninėse įstaigose. Nuo 2026 metų sausio šis skirtumas bus panaikintas: visi gaus 30 darbo dienų atostogų (jei dirba 5 dienas per savaitę) arba 36 dienas (6 dienų savaitė)[2].
Ne mažiau svarbus pokytis – vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas. Nuo šiol į VDU bus įtraukiamos ne tik išmokėtos, bet ir apskaičiuotos premijos, kas suteiks aiškesnį vaizdą apie realias darbuotojų pajamas.
Pertvarkyta ir budėjimo tvarka: palies apie 10 tūkst. darbuotojų
Pakeitimai taip pat liečia budėjimo darbų tvarką. Sąrašas, kas privalo budėti, papildytas technikais ir operatoriais, todėl socialinės paslaugos bus teikiamos nenutrūkstamai, o darbuotojai galės sutaupyti kelionės į darbą ir iš darbo išlaidas.
Be to, mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbo apskaitos laikotarpiai bus aiškiai reglamentuoti – 4 ir 6 mėnesiai, kas leis geriau planuoti darbo krūvį ir pamainas.
Ministrė J. Zailskienė pabrėžia, kad šie pakeitimai apims beveik 10 tūkstančių darbuotojų nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose.
„Darbo sudėtingumas nepriklauso nuo to, ar darbuotojas dirba stacionarioje ar nestacionarioje socialinių paslaugų įstaigoje“, – sako ji.
Siūlė sutrumpinti darbo savaitę keletu valandų
Tuo tarpu dar rugsėjį J. Zailskienė teigė, kad Lietuvos darbuotojams galėtų būti trumpinama darbo savaitė. Ji pabrėžė, kad diskusijas apie darbo valandų sutrumpinimą pradėti būtina, nors įgyvendinti pokyčių esą iš karto neplanuojama[3].
„Apie tai reikia pradėti diskutuoti. Nemanau, kad tai bus padaryta čia ir dabar, galbūt reikėtų galvoti ir kalbėti apie valandos ar dviejų valandų savaitės sutrumpinimą“, – dar prieš tapdama socialinės apsaugos ir darbo ministre sakė J. Zailskienė.
Tačiau dar balandį LRT.lt užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad lietuviai tokius pokyčius sutinka nevienareikšmiškai. 15 proc. apklaustųjų buvo prieš 4 dienų darbo savaitę, o 18 proc. neturėjo nuomonės. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad idėja įdomi, tačiau šiuo metu prioritetas turėtų būti atlyginimų didinimas, nes sutrumpinus darbo dienų savaitę atlyginimai nepadidėtų.
MMA kitąmet pasieks 1153 eurus iki mokesčių
Kitąmet Lietuvos valstybės biudžetas sieks 27,5 mlrd. eurų – beveik 19 % daugiau nei 2025 m. Didžiausias dėmesys skiriamas viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui ir socialinei apsaugai.
Minimalus mėnesinis atlyginimas kils 110 eurų iki 1 153 eurų. Vidutinė senatvės pensija padidės nuo 670 iki 750 eurų, o su būtinuoju stažu – iki 810 eurų.
Viešojo sektoriaus darbuotojai taip pat gaus solidų atlyginimų prieaugį:
- gydytojai – +103 eurai
- slaugytojai – +127 eurų
- rezidentai – +313 eurų
- mokytojai – +93 eurai
- mokslo darbuotojai – +105 eurų
- treneriai – +76 eurai
- kultūros ir meno darbuotojai – +62 eurai
- statutinių pareigūnų atlyginimai – +110 eurų
Augantis atlyginimų lygis yra tiesiogiai susijęs su biudžeto pajamų augimu: pajamos kitąmet sieks 21 mlrd. eurų (įskaitant ES paramą), didžiausią dalį sudarys PVM (7,5 mlrd.) ir gyventojų pajamų mokestis (3,9 mlrd.). Dėl mokesčių reformos planuojama surinkti papildomai 278,5 mln. eurų.
