Per pastaruosius keturis mėnesius pasitikėjimas prezidentu Gitanu Nausėda smuko. Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa, atlikta rugsėjo 24–spalio 9 dienomis, rodo, kad dabar tik 15 proc. gyventojų labiausiai pasitiki šalies vadovu – gegužę tokių buvo 20,4 proc. Smukimas siejamas su pastarųjų mėnesių skandalais, Ministrų kabineto pertvarkomis ir kultūros ministro paskyrimo bei atleidimo istorijomis.
Gyventojai į klausimą, kuriais visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, paminėjo net 125 asmenis, tačiau trečdalis apklaustųjų nurodė, kad tokių nėra arba nepasitiki niekuo[1].
Antras pagal pasitikėjimą yra visuomenininkas Andrius Tapinas (6,3 proc.), trečioje vietoje – premjerė Inga Ruginienė (6,1 proc.), kurios populiarumas smarkiai išaugo nuo gegužės (tuomet tik 2,2 proc.). Tarp dešimties labiausiai pasitikimų figūrų patenka ir politiniai lyderiai: Remigijus Žemaitaitis (5,9 proc.), Saulius Skvernelis (5,6 proc.), kadencijas baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė (po 5,4 proc.), ekspremjerė Ingrida Šimonytė (3,5 proc.), konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas (3,2 proc.) bei LVŽS lyderis Aurelijus Veryga (2,5 proc.).
Lietuvos gyventojai pasitiki R. Žemaitaičiu. Olga Posaškova / Seimo kanceliarijos nuotrauka
Politinių partijų reitingai išliko reikšmingai nepakitę
Nepaisant prezidento populiarumo svyravimų, partijų reitingai per pastarąjį mėnesį beveik nepasikeitė. Jei artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, daugiausiai palaikymo sulauktų LSDP – 14,3 proc., šiek tiek atsiliktų TS-LKD – 13,3 proc. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulauktų 10,3 proc., LVŽS – 9,1 proc., „Nemuno aušra“ – 8,8 proc. Likusių partijų palaikymas neviršija 5 proc. Tiesa, auga neapsisprendusiųjų ir rinkimuose nedalyvausiančiųjų dalis – 28,5 proc. apklaustųjų, vasaros pabaigoje tokių buvo 24,2 proc.
Apklausos duomenys rodo, kad politinių skandalų ir valdžios nesutarimų įtaka labiau juntama pavienių politikų vertinime, o ne partijų reitinguose. Prezidentas susijęs su Palucko atsistatydinimu, ministrų paieškomis ir kultūros ministro istorija, todėl dalis gyventojų jo pasitikėjimą sumažino, ypač valdančiosios koalicijos rinkėjai. Tuo tarpu opozicinių partijų rinkėjų nuomonė beveik nesikeitė.
Sieja su krize Kultūros ministerijoje
Tuo tarpu spalio pradžioje paskelbti apklausos duomenys parodė, kad net 30 proc. gyventojų už krizę kultūros sektoriuje laiko atsakingą prezidentą Gitaną Nausėdą. Apklausą LRT užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“ spalio 1–6 dienomis, telefonu ir internetu apklausiant 1000 Lietuvos gyventojų (paklaida 3,1 proc.)[2].
Tuo pačiu metu 45 proc. gyventojų palaikė kultūros protestus, kurie kilo dėl kritikos kultūros ministrui Ignotui Adomavičiui. Nepalaikė 32 proc., o 23 proc. neturėjo nuomonės.
Ekspertai pažymi, kad prezidentui priskiriama atsakomybė dėl krizės daugiausia siejama su jo aktyviu dalyvavimu formuojant Vyriausybę ir viešai reiškiama pozicija dėl ministrų paskyrimų. Premjerę Ingą Ruginienę dėl situacijos laikė atsakinga 11 proc. gyventojų, tiek pat apklaustųjų minėjo ir partiją „Nemuno aušra“. LSDP kaltę įžvelgė 13 proc., kultūros bendruomenės – 8 proc.
Šakalienė buvo atsidūrusi politiniame dugne
Rugsėjo „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta „Delfi“ užsakymu, parodė, kad valdančiosios partijos „Nemuno aušros“ reitingas smarkiai išaugo – už ją balsuotų 8,5 % rinkėjų, kai liepą šis rodiklis siekė vos 3,4 %. Kitos partijos beveik nepakito: konservatoriai – 14,5 %, socialdemokratai – 10,5 %, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 7,1 %, valstiečiai – 6,9 %.
Premjerės poste socialdemokratė Inga Ruginienė sulaukė 7,3 % palaikymo, nors pirmavo konservatorė I. Šimonytė (13 %), o R. Žemaitaitis pakilo į ketvirtą vietą (5,7 %). Tuo tarpu dabar jau eks krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė tapo nemėgstamiausia politike – nepasitikėjimą ja išreiškė net 48,2 % gyventojų.
