Reitingų pokyčiai: R. Žemaitaitis kyla, I. Ruginienė sulaukia palaikymo premjerės pareigose
Rugsėjį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, užsakytą „Delfi“, parodė, kad valdančiosios „Nemuno aušros“ reitingas smarkiai paaugo – už partiją ketintų balsuoti 8,5 proc. rinkėjų, kai liepą ši dalis siekė vos 3,4 proc. Ekspertai mano, kad „aušriečiams“ pavyko pasinaudoti koalicijos pertvarkymo ir Vyriausybės formavimo sumaištimi po premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo.
Šioje apklausoje kitų partijų reitingai keitėsi nedaug. Opoziciniai konservatoriai sulaukė 14,5 proc. palaikymo (liepą – 13 proc.), socialdemokratai – 10,5 proc. (liepą – 10,2 proc.), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 7,1 proc. (liepą – 9,3 proc.), o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 6,9 proc. (liepą – 6,1 proc.)[1].
Mažesnius pokyčius fiksavo Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Nacionalinis susivienijimas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Apie 12,4 proc. respondentų sakė, kad nebalsuotų, o 20,8 proc. neatsakė į klausimą apie palaikomą partiją.
Lyderių reitingai ministre pirmininke taip pat patyrė pokyčių. Socialdemokratė Inga Ruginienė sulaukė 7,3 proc. respondentų palaikymo (liepą – 0,3 proc.), tačiau ją pirmauja ekspremjerė konservatorė Ingrida Šimonytė – 13 proc. paminėjimų. Trečioje vietoje rikiuojasi demokratų lyderis Saulius Skvernelis (6,3 proc.), ketvirtoje – „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (5,7 proc.), o penktoje – Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen (5 proc.).
Šakalienė spėjo tapti nemėgstamiausia politike
Naujos Vyriausybės startą aptemdė chaosas – keitėsi premjeras, pasikeitė Ministrų Kabinetas, o politikų populiarumas smarkiai svyravo. Ankstesnės apklausos metu paaiškėjo, kad nemėgstamiausia Lietuvos politike tapo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kurios nepasitiki beveik pusė gyventojų (48,2 proc.), nors birželį šis rodiklis buvo 42,6 proc.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio reitingai taip pat sumažėjo po partijos pasitraukimo iš valdančiosios daugumos – pasitikėjimas rugsėjį siekė 42,2 proc., bet jis išlieka antras pagal populiarumą po prezidento Gitano Nausėdos.
Premjerė I. Ruginienė tuomet sulaukė tiek pasitikinčiųjų (41,5 proc.), tiek nepasitikinčiųjų (27,8 proc.) augimo, o į populiarumo dešimtuką pateko ir kiti žinomi politikai, įskaitant Liberalų sąjūdžio vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei socialdemokratų lyderį Mindaugą Sinkevičių.
Tuo tarpu partijų reitingai iš esmės išliko stabilūs – pirmauja socialdemokratai (15,1 proc.), konservatoriai palaikymą išlaikė 12,8 proc., o „Nemuno aušra“ pakilo iki 10,9 proc.
Valdančiojoje koalicijoje iš tiesų „viskas gerai“
Tuo tarpu valdančiojoje koalicijoje, nepaisant žiniasklaidos nušviečiamų įtampų, situacija viduje esą kur kas stabilesnė. „Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas teigia, kad naujoji Vyriausybė neplanuoja griūti, o koalicijos nariai bendradarbiauja konstruktyviai, ypač formuojant biudžetą, nepaisant ginčų ir emocijų.
Politikas pabrėžia, jog problemos su „Nemuno aušra“ kilo dėl prezidento nepatvirtintų kandidatų, tačiau tai buvo laikina ir „dirbtinai sukelta“ situacija. Koalicijos tarybos įkūrimas, anot Gaižausko, padėjo suvienyti partnerius, užtikrinant vieningą poziciją ir orientaciją į darbą.
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius koaliciją palygina su orkestru, kur svarbiausia – bendras darbas, susiklausymas ir nuoseklumas, o destruktyvūs veiksmai trikdo stabilumą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė ragina partnerius siekti kompromisų, išlaikant koalicijos darbą sklandžiai, ypač biudžeto tvirtinimo metu.
Tuo tarpu kalbos apie „griūtį“ galimai naudingos ne kam kitam, o patiems konservatoriams – štai jų lyderis Laurynas Kasčiūnas jau prakalbo apie mažumos Vyriausybės modelį kaip priemonę atsispirti populistų spaudimui ir stabilizuoti politiką, užtikrinant nacionalinio saugumo bei valdžios funkcijų vykdymą.
