Nauja tvarka: už vairo – nesulaukus pilnametystės
Europos Sąjunga imasi radikalių priemonių kelių eismo saugumui gerinti. Nuo šiol pradedantieji vairuotojai turės praleisti bent dvejus metus bandomajame laikotarpyje, laikytis griežtesnių taisyklių ir rizikuoti didesnėmis sankcijomis už neblaivų vairavimą ar saugos diržų nenaudojimą. Jauniausi vairuotojai – vos 17 metų – galės sėsti prie automobilio vairo, tačiau tik lydimi patyrusio vairuotojo.
Profesionalių vairuotojų galimybės taip pat plečiamos: su atitinkama kvalifikacija sunkvežimį bus galima vairuoti nuo 18 metų, o autobusą – nuo 21. Net ir senjorai nebus palikti nuošaly: ES valstybės gali dažniau tikrinti vyresnių nei 65 metų vairuotojų sveikatą ir žinias[1].
Egzaminai bus modernizuoti: dėmesys skiriamas pavojams, kuriuos kelia aklosios zonos, technologijos ir mobilieji telefonai, bei saugiam pėsčiųjų ir dviračių eismui.
Kaip skelbiama, motociklų ir automobilių vairuotojų pažymėjimai galios 15 metų, sunkvežimių ir autobusų – penkerius, o valstybės galės trumpinti šiuos terminus pagal poreikį.
Vairuotojo pažymėjimas taps pasiekiamu telefone
Skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas taps pagrindine forma, pasiekiama telefone, bet fizinė kortelė visada galės būti išduota per kelias savaites. Be to, visos ES valstybės turės nedelsiant dalintis informacija apie vairuotojo teisių atėmimą, sustabdymą ar apribojimus – tai padės užkirsti kelią neatsargiam vairavimui užsienyje.
Europarlamentarų teigimu, naujos taisyklės ne tik saugo bendruomenę, bet ir didina profesinių vairuotojų patrauklumą, palengvina jų mokymą ir užtikrina modernų, saugų eismo reglamentavimą. Taisyklės bus privalomos po 20 dienų nuo paskelbimo Oficialiajame leidinyje, o šalys turės trejus metus jas įtraukti į savo nacionalinę teisę, dar vienerius metus skiriant pasiruošimui.
Šios reformos yra dalis 2023 m. Komisijos kelių eismo saugumo paketo, kurio tikslas – sumažinti eismo įvykių aukų skaičių iki beveik nulio iki 2050 metų.
Lietuvos vairuotojai piktinasi kylančiu degalų akcizu
Šią savaitę Seime vykusioje biudžeto diskusijoje dyzelino akcizo klausimas tapo vienu karščiausių. Finansų viceministras Kristupas Vaitekūnas paaiškino, kad naujajame biudžete CO₂ dedamoji lieka „užšaldyta“, o bazinė akcizo dalis didinama tolygiai.
Toks kompromisas leidžia gauti apie 61 mln. eurų papildomų pajamų, bet švelnesnis tarifas mažina degalų pardavimus apie 10 proc., todėl valstybė siekia išvengti staigaus kainų šuolio ir pernelyg didelio poveikio vežėjams. Viceministras akcentuoja, kad šis sprendimas padeda išlaikyti balansą tarp biudžeto pajamų poreikio ir transporto sektoriaus galimybių prisitaikyti.
Lietuvai gresia šimtamilijoninės ES baudos
Tuo tarpu Europos Sąjunga griežtai stebi, kaip Lietuva mažina transporto sektoriaus ŠESD išmetimus, ir įspėja apie galimas didžiules sankcijas. Valstybės kontrolės ataskaita rodo, kad nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai įgyvendinami per lėtai, todėl Lietuva gali susidurti su iki 400 mln. eurų bauda, o tai ne tik smogs biudžetui, bet ir pakenks šalies tarptautiniam įvaizdžiui.
Ekspertai ragina skubiai imtis koordinuotų veiksmų: jungti vyriausybę, pramonę ir visuomenę, skatinti mažai taršaus transporto priemones, tokius kaip biometanas, elektra ar vandenilis, bei pertvarkyti kelių mokesčių sistemą taip, kad netaršus transportas turėtų išimtis.
Be to, būtina pagreitinti infrastruktūros plėtrą, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo stotelių diegimą, kad sektorius galėtų laikytis ES reikalavimų ir išvengtų finansinių sankcijų.
Plačiau skaitykite čia:
