Automobilių pirkėjo afera Norvegijoje: mašina keliavusi į Vokietiją atsidūrė Lietuvoje
Pirkdami automobilį iš perpardavinėtojų dažnai girdite, kad transporto priemonė iš Prancūzijos, Italijos, kitų Europos šalių. Dažnai ir iš Norvegijos. Bet ne visada tie automobilio parsivarymai teisėti ir skaidrūs.
Norvegijoje pastebimas naujas automobilių vagysčių tipas, kai apgavystėmis pasinaudojama parduodant brangius vokiškus automobilius. Nors vagysčių skaičius šalyje per kelis dešimtmečius smarkiai sumažėjo, atsirado naujų, itin sudėtingų sukčiavimo būdų.
„Anksčiau būdavo apeinamas imobilaizeris, o dabar apgaunamas pats savininkas – per suklastotas bankines operacijas ar naudojantis netikrais pirkėjais“, – patvirtino draudimo bendrovės „Storebrand“ variklių padalinio vadovas Kjellas Bogeris.
Pasak jo, bendrovė jau fiksavo ne vieną atvejį, kai brangūs automobiliai buvo „parduoti“ per portalą Finn.no ir išgabenti į užsienį. Dažniusiai rųtų Europą ir Lietuvą. „Deja, tokie atvejai nelaikomi vagystėmis teisiniu požiūriu, todėl automobilių draudimas jų neapima – tai vertinama kaip pasisavinimas“, – sakė K. Bogeris[1].
BMW pirkėjas dingo, o draudimas nepadengia nuostolių
Vienas iš apgautų savininkų – Joakimas Skoglundas. Liepos mėnesį jis Finn.no portale pardavinėjo savo 2021 metų „BMW X5“. „Pirkėjas atrodė visiškai normalus. Po bandomojo važiavimo ir apžiūros susitarėme dėl 830 tūkstančių kronų kainos, pasirašėme sutartį, o mokėjimo patvirtinimą mačiau savo akimis“, – pasakojo J. Skoglundas.
Viskas atrodė teisėta: banko darbuotoja telefonu patvirtino, kad pinigai yra „rezervuoti“ ir „mokėjimas negali būti sustabdytas“. Kitą dieną po sandorio J. Skoglundas pastebėjo, kad automobilių sistemoje nurodyta, jog jo automobilis yra ne Kristiansande, kaip sakė pirkėjas, o Vokietijos Kile. „Tai sukėlė įtarimų, todėl savaitgalį sekiau automobilį per BMW programėlę, kol jis sustojo Lietuvoje“, – pasakojo jis.
Pirmadienio rytą paaiškėjo, kad pinigai niekada nebuvo pervesti. „Bankas patvirtino, jog tokio pavedimo nėra. Tuomet kreipiausi į policiją. Iš pradžių man pasiūlė ateiti po kelių dienų, tačiau galiausiai priėmė pareiškimą tą pačią dieną“, – prisiminė J. Skoglundas. Pasitelkęs vertimo įrankius, jis pats bendravo su Lietuvos policija, kuri automobilį aptiko garaže ir konfiskavo. Neaišku ar afera įvykdyta pačių lietuvių.
Tačiau problemos tuo nesibaigė – Lietuvos pirkėjas tvirtino įsigijęs automobilį sąžiningai, todėl J. Skoglundas rizikavo jo neatgauti. „Galiausiai nustatyta, kad tarpininkas, kuris apsimetė pirkėju, naudojo pavogtą tapatybę. Dėl to pavyko automobilį grąžinti ir perregistruoti atgal mano vardu“, – sakė J. Skoglundas.
Jo teigimu, panašiai nukentėjo dar penki automobilių savininkai, keturi iš jų taip pat praradę BMW, vienas – „Mercedes“. „Manau, tai tik ledkalnio viršūnė. Tokie atvejai vis dažnesni, ypač kai kalbame apie didelius SUV- visureigius automobilius“, – pridūrė jis.
Draudimo bendrovės perspėja apie rizikas ir pataria naudotis saugiais kanalais
K. Bogeris patvirtino, kad šiuo metu Norvegijos draudimo bendrovės gauna vis daugiau pranešimų apie tokio pobūdžio apgavystes. „Suprantame, kad žmonėms labai skaudu ir apmaudu, kai prarandamos tokios didelės sumos, tačiau pagal galiojančius įstatymus draudimas šių atvejų neapima“, – teigė jis.
Pasak jo, svarbiausia – nedelsiant kreiptis į policiją ir informuoti draudimo bendrovę, jei automobilis dingsta. „Turime partnerių, kurie padeda susigrąžinti pavogtus automobilius, taip pat turime platų tinklą Europoje, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kur tokie atvejai pasitaiko dažniau“, – aiškino K. Bogeris.
Jis taip pat patarė vengti privačių sandorių be saugumo garantijų. „Rekomenduojame naudotis oficialiomis platformomis, tokiomis kaip Finn.no Smidig bilhandel, kur saugumas užtikrinamas technologiniais sprendimais.
Kai automobiliai tapo sunkiau pavagiami fiziškai, nusikaltėliai pasirinko sudėtingesnius apgaulės būdus, todėl jų taikiniai – brangūs vokiški automobiliai, iš kurių galima greitai pasipelnyti“, – pabrėžė K. Bogeris.
