Vokietijos socialdemokratai sukėlė pasipiktinimą: vietoj AfD grafike partiją pavaizdavo kaip išmatų emotikoną
Vokietijos valdantieji socialdemokratai (SPD) atsidūrė audros centre po to, kai jų oficiali paskyra socialiniuose tinkluose paskelbė grafiką, kurioje opozicinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) buvo pavaizduota ne pavadinimu, o kaip krūva išmatų.
Šis vaizdas, paskelbtas kaip diagrama apie „socialinį teisingumą“, lygino partijas pagal jų įsipareigojimą socialinei lygybei. Tarp SPD, CDU ir kitų partijų vardų vienintelė AfD buvo pažymėta ne žodžiais, o emotikonu, kuris, švelniai tariant, vaizduoja kakutį[1].
Incidentas sulaukė nacionalinio dėmesio, kai žinoma televizijos laidų vedėja Caren Miosga tiesioginėje ARD laidoje paklausė SPD lyderio ir vicekanclerio Larso Klingbeilio: „Tai AfD yra š*** – ar jūsų rinkodaros idėja?“
L. Klingbeilis bandė išsisukti, teigdamas, kad „nedelsdamas paskambino savo komandai ir pareiškė, jog toks įrašas yra nepriimtinas“. Jis tvirtino, kad publikacija jau pašalinta. Tačiau tiesioginės transliacijos metu Miosgos redaktoriai patikrino ir rado, kad įrašas vis dar buvo matomas „Threads“ platformoje. Tik pasibaigus laidai jis buvo ištrintas – kartu su visa paskyra.
Šis fiasko paliko L. Klingbeilį nepatogioje padėtyje ir parodė, kaip SPD sunkiai tvarkosi su augančiu AfD populiarumu. Dar svarbiau – šis incidentas atskleidė gilėjantį susipriešinimą Vokietijos visuomenėje, kai valdančiosios partijos renkasi ne dialogą, o panieką milijonams piliečių, kurie balsuoja už AfD.
AfD populiarumas auga, o valdantieji renkasi patyčias vietoj klausymosi
Nepaisant tokų akibrokštų ir priešininkų nusistatymo, apklausos rodo visai kitą vaizdą – AfD partija šiandien yra populiariausia šalyje. Naujausia INSA apklausa AfD suteikia 26 proc. palaikymą – daugiau nei tiek turi tiek centristinė CDU/CSU sąjunga, tiek SPD.
Vietoje bandymų suprasti, kodėl vis daugiau vokiečių nusisuka nuo tradicinių partijų, valdantieji dažnai renkasi pašaipas ir moralinio pasmerkimo strategiją. Tokia laikysena tik stiprina visuomenės susipriešinimą ir skatina dar daugiau rinkėjų atsigręžti į populistinį protesto balsą.
Net pats L. Klingbeilis pripažino, kad daugelis buvusių SPD rinkėjų nusivylė dėl prastų viešųjų paslaugų, biurokratijos ir nuolatinių ginčų vyriausybėje. Tačiau vietoje to, kad valdantieji ieškotų klaidų savyje, jie pasirinko patogų priešą – AfD ir jos rinkėjus.
Vokietijos žiniasklaidoje AfD dažnai piešiama kaip grėsmė, tačiau realybėje būtent ši partija vis labiau tampa kanalu piliečių balsui, kuris nori suvaldytos migracijos, mažesnių mokesčių ir didesnio nacionalinio saugumo.
SPD siekia uždrausti AfD – konservatoriai skatina atsargumą
Diskusiją dar labiau įkaitino nauja SPD iniciatyva. Partijos suvažiavime Berlyne priimta rezoliucija, kuria raginama pradėti pasirengimą teisiniam procesui, galinčiam uždrausti AfD[2].
SPD lyderis ir finansų ministras L. Klingbeilis pareiškė, kad „kai saugumo tarnybos įvardija partiją kaip patvirtintą dešiniojo ekstremizmo grupę, nebelieka vietos taktikavimui“. Jo teigimu, dabar konstitucinėms institucijoms laikas „imtis veiksmų ir paskelbti AfD antikonstitucine“.
Tačiau konservatorių stovykloje tokios kalbos sutiktos atsargiai. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas (CSU) prasidėjus šiems pykčiams pabrėžė, kad „partijos suvažiavimo nutarimai nėra įpareigojimas ministrui“, ir paragino nepolitizuoti teisinio proceso.
„AfD turi būti įveikta politiniais, o ne draudimo metodais,“ – pareiškė A. Dobrindtas, pridurdamas, kad kol Kelno administracinis teismas nepatvirtins ekstremizmo vertinimo, jokie žingsniai neturėtų būti žengiami.
Panašią poziciją išsakė ir kancleris Friedrichas Merzas (CDU), perspėjęs, kad AfD uždraudimas būtų pavojingas precedentas demokratijai. Jo žodžiais, „šalis turi kovoti su populizmu argumentais, o ne cenzūra“.
