Krikščionių demokratų pergalę Šiaurės Reino-Vestfalijos rinkimuose nustelbė AfD iškilimas
Sekmadienį vykusiuose vietos rinkimuose Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kur gyvena beveik ketvirtadalis šalies gyventojų, pergale džiaugėsi kanclerio Friedricho Merzo vadovaujami krikščionys demokratai (CDU). Pirmadienį paryčiais paskelbti preliminarūs rezultatai rodo, kad CDU gavo apie 33–34 procentus balsų ir išlaikė lyderystę, nors jų rezultatas šiek tiek prastesnis nei 2020 metais. Antroje vietoje liko socialdemokratai (SPD) su maždaug 22 procentais, praradę kelis procentinius punktus[1].
Vis dėlto tikrąja šių rinkimų sensacija tapo dešinė — partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri savo balsų dalį padidino daugiau nei tris kartus: nuo 5,1 proc. 2020 metais iki 14,5–16,5 proc. dabar. Žalieji, kurie dar visai neseniai buvo viena iš įtakingiausių jėgų žemėje, patyrė didelius nuostolius ir surinko tik apie 13,5 proc., o Laisvųjų demokratų partija (FDP) vos peržengė 3 proc. ribą. Kairiųjų partija „Die Linke“ surinko apie 5,5 proc. ir aplenkė ankstesnį savo rezultatą.
Tai blogiausi tiek CDU, tiek SPD vietos rinkimų rezultatai Šiaurės Reino-Vestfalijoje nuo pat šios žemės įkūrimo 1946 metais, tačiau abu jie vis dar lenkia savo dabartinį nacionalinį populiarumą apklausose. Rinkėjų aktyvumas siekė beveik 59 proc. ir buvo didžiausias nuo 1994-ųjų, o patys rinkimai laikyti pirmuoju rimtu F. Merzo populiarumo išbandymu po keturis mėnesius trunkančio vadovavimo vyriausybei.
AfD proveržis kelia nerimą tradicinėms partijoms ir gali atverti kelią į valdžią
AfD iškilimas laikomas svarbiu lūžio tašku Vokietijos vidaus politikoje. Partija, ilgą laiką stipriausia buvusi buvusios Rytų Vokietijos žemėse, dabar pasiekė įspūdingų rezultatų šalies vakaruose, didžiausioje ir ekonomiškai stipriausioje žemėje. Politikos apžvalgininkai pastebi, kad AfD laimėjimai tiesiogiai susiję su rinkėjų nepasitenkinimu ekonomikos nuosmukiu, augančiu nedarbu ir baime dėl migracijos — tai yra pagrindinė partijos tema.
AfD kandidatams atveriamos realios galimybės patekti į antrą merų rinkimų turą didžiuosiuose miestuose rugsėjo 28-ąją. Kuo daugiau vietos postų partija užims, tiek tarybose, tiek merijose, tuo sunkiau, kaip sako ekspertai, bus tradicinėms partijoms laikytis pažado laikyti „apsauginę sieną“ ir vengti bet kokio bendradarbiavimo su AfD federaliniu lygmeniu[2].
Nepaisant kelių kandidatų netekčių dar prieš balsavimą, partija sugebėjo mobilizuoti rinkėjus, pasirodydama kaip pasitikėjimo savimi kupina alternatyva. Ji rinkėjų akyse pelnė balus kalbėdama apie energijos tiekimą, švietimą ir migraciją, nors šios sritys daugiausia sprendžiamos nacionaliniu, o ne vietos lygmeniu.
F. Merzas žada ekonomikos atsigavimą ir migracijos ribojimą, tačiau rinkėjai abejoja
F. Merzo vadovaujama CDU rinkimuose išlaikė dominuojančią poziciją, tačiau neparodė proveržio, kurio tikėjosi dalis partijos narių. Pats kancleris rinkimų naktį kalbėjo apie būtinybę atkurti Vokietijos ekonomikos augimą, sumažinti imigraciją ir „sumažinti kraštutinės dešinės įtaką“. Vis dėlto apklausos rodo, kad rinkėjai kol kas skeptiškai vertina jo planus dėl migracijos politikos reformos, nors atvykstančiųjų skaičiai pastaraisiais mėnesiais sumažėjo.
Tarptautinės temos taip pat persipynė su vietos politika: F. Merzas aktyviai siekia sutelkti Europos partnerius remti Ukrainos gynybą, ypač tuo metu, kai D. Trumpo administracija siunčia prieštaringus signalus dėl paramos. Tuo pat metu jo pastangos grąžinti pasitikėjimą Vokietijos ekonomika dar neatnešė apčiuopiamų rezultatų, o rinkimų kontekste tai galėjo padėti AfD, kuri rinkėjams pasiūlė aiškius pažadus.
Apžvalgininkai pabrėžia, kad šie rinkimai gali tapti lūžio tašku: AfD jau yra didžiausia opozicinė partija Bundestage, o jos tikslas — iki 2027 metų patekti į federalinę valdžią. Jei partija išlaikys tokį tempą ir toliau laimės vietos rinkimus, tradicinių partijų „ugnies siena“ prieš bendradarbiavimą su ja gali pradėti byrėti.
