Lietuva kviečiama tapti Ukrainos gynybos pramonės partneriu
Ukraina svarsto galimybę plėsti savo gynybos pramonę į kitas ES šalis, o tarp potencialių partnerių minima ir Lietuva. Tokį signalą premjerė Inga Ruginienė gavo savo vizito Kyjive metu, susitikusi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais Ukrainos vadovais. Pasak jos, tai gali būti svarbi proga Lietuvai sustiprinti savo technologinius pajėgumus ir tapti strategiškai svarbia šalimi regione.
Premjerė lankėsi gamykloje, kurioje gaminami dronai, ir pabrėžė, kad Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe „išjudėti iš status quo“ bei kurti vietinę gynybos pramonę. Ji taip pat akcentavo technologinių inovacijų perėmimo galimybes iš Ukrainos ir galimą bendrų projektų vystymą, kurie stiprintų tiek Lietuvos, tiek Ukrainos saugumą[1].
Vizito metu premjerė susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku ir gynybos ministru, dalyvavo gynybos inovacijų forumo renginiuose bei pabrėžė Lietuvos pasirengimą aktyviai prisidėti prie regiono saugumo stiprinimo. Pasak Ruginienės, bendradarbiavimas su Ukraina galėtų tapti strateginiu žingsniu, kuris ilgainiui stiprintų Lietuvos technologinę ir pramoninę bazę.
Kokios Lietuvos politikų pozicijos į karių siuntimą į Ukrainą?
Tuo tarpu ta pati I. Ruginienė dar rugpjūčio pabaigoje tvirtino neturinti aiškios pozicijos dėl galimo Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos palaikymo misijoje Ukrainoje, pabrėždama, kad sprendimui priimti jai reikia daugiau faktų, išsamesnių diskusijų su Krašto apsaugos ministerija bei konsultacijų su saugumo ekspertais.
Premjerė pažymėjo, kad kol kas nenori skubėti formuoti nuomonės, nes gali nežinoti visų svarbių aplinkybių, o galutinis sprendimas priklausys tiek nuo naujosios Vyriausybės pozicijos, tiek nuo tarptautinės situacijos, įskaitant Rusijos veiksmus ir ugnies nutraukimą.
Ji taip pat akcentavo, kad sieks plačios politinės bendruomenės ir ekspertų sutarimo, kad Lietuva priimtų atsakingą sprendimą dėl galimo karių dalyvavimo taikos palaikymo misijoje.
Tuo tarpu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad Lietuva galėtų prisidėti prie Ukrainos gynybos tik tuo atveju, jei bus nutraukta ugnis ir suderintos sąjungininkų saugumo garantijos. Ji taip pat pažymėjo, kad kol kas neaiškus misijos pobūdis ir karių skaičius, tačiau Lietuva vertina savo pajėgumus ir finansines galimybes, o gyventojai šiuo klausimu išlieka skeptiški.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigė, kad jei Lietuva siųstų karius prisidėti prie taikos palaikymo pajėgų Ukrainoje, sąjungininkai galėtų kompensuoti atsivėrusias spragas dislokuodami papildomas pajėgas Lietuvoje, kad nebūtų pažeista šalies gynybos ir atgrasymo politika[2].
Apie tokius papildomus dislokavimus būtų derinama tiek NATO viduje, tiek su kitomis sąjungininkėmis, o orientyras galimam Lietuvos karių skaičiui remiasi ankstesne Afganistano misijos patirtimi, kai į ją būdavo siunčiama iki kelių šimtų karių.
Kviečia pasirašyti peticiją ir nesiųsti Lietuvos karių
Lietuvos piliečiai reiškia nepritarimą šalies karių siuntimui į Ukrainą, teigdami, kad tiesioginis dalyvavimas ginkluotame konflikte kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui, vidaus stabilumui ir šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Todėl inicijuojama peticiją, kurią ketinama įteikti šalies Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.
Ketvirtadienio duomenimis, peticiją, kurios autorė Loreta Jankauskienė, jau pasirašė 359 gyventojai, o parašus ketinama rinkti net iki 2030-ųjų rugsėjo 30 d.
Peticijos autorė atkreipia dėmesį, kad daugumos gyventojų nuomonė yra prieš karinį dalyvavimą, todėl demokratinėje valstybėje visuomenės balsas turi būti išgirstas ir gerbiamas. Be to, Rusijos pusė jau pareiškė, kad užsienio karių buvimas Ukrainoje gali būti traktuojamas kaip karinis tikslas, kas tiesiogiai kelia pavojų Lietuvos piliečiams ir gali sukelti rimtų tarptautinių pasekmių.
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija numato taikų užsienio politikos kursą, o sprendimai dėl karinių veiksmų turi būti priimami atsakingai, skaidriai ir remiantis visuomenės interesais. Peticija ragina Vyriausybę atsisakyti siųsti Lietuvos karinį kontingentą į Ukrainą bei organizuoti viešas diskusijas ir konsultacijas su piliečiais ir ekspertais, kad sprendimai būtų pagrįsti, atitiktų visuomenės nuomonę ir saugotų nacionalinius interesus.
„Remiantis visuomenės apklausų rezultatais, dauguma šalies gyventojų nepritaria karių siuntimui į Ukrainą. Demokratinėje valstybėje tautos balsas turi būti išgirstas ir gerbiamas.
Rusijos pusė pareiškė, kad užsienio karių buvimas Ukrainos teritorijoje bus laikomas okupacija ir teisėtu kariniu taikiniu. Tai gali sukelti tiesioginę grėsmę Lietuvai ir lemti mūsų piliečių žūtis.“ – rašoma peticijoje.
