Tyrimas atskleidė: mikroplastikas aptinkamas visuose karštuose ir šaltuose gėrimuose nepaisant pakuotės
Vis labiau nerimą keliantis mikroplastiko dalelių, tai yra plastiko fragmentų, mažesnių už ryžio grūdą, paplitimas pasiekė beveik kiekvieną mūsų vartojamą gėrimą. Naujausi tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale Science in the Total Environment, parodė, kad visose tirtose karštų ir šaltoų gėrimų kategorijose, nuo gaiviųjų gėrimų iki arbatos ir kavos, aptikta šių plastiko dalelių, nepriklausomai nuo to, ar gėrimai buvo parduodami plastikiniuose buteliuose, ar kitokioje taroje.
Mikroplastikas apibrėžiamas kaip iki 5 milimetrų skersmens plastiko dalelės, tačiau daugelis jų matuojamos dar smulkesniu masteliu — mikrometrais. Jų patekimas į žmogaus organizmą siejamas su galimu neigiamu poveikiu reprodukcinei, virškinimo ir kvėpavimo sistemoms.
Naujausias tyrimas rodo, kad mikroplastikai nėra tik aplinkos taršos tema — jie jau tampa nuolatine mūsų kasdienės mitybos dalimi[1].
Mikroplastikai aptikti visuose tirtuose gėrimuose
Birmingamo universiteto Jungtinėje Karalystėje tyrėjai analizavo septynias populiarių gėrimų kategorijas: gaiviuosius gėrimus, energinius gėrimus, vaisių sultis, šaltas arbatas, karštas arbatas, karštas kavos gėrimus ir šaltas kavas.
Gėrimai buvo supakuoti į skirtingas pakuotes — plastiką, popierių ir stiklą. Rezultatas buvo vienareikšmis: 100 procentų visų tirtų mėginių turėjo sintetinių plastiko dalelių.
Tirtų dalelių dydis svyravo nuo 23 mikrometrų iki 51 mikrometro. Palyginimui, vieno žmogaus plauko storis siekia apie 70 mikrometrų, tad dauguma šių dalelių yra plika akimi nematomos. Tyrime taip pat pažymima, kad buvo aptinkamos tik didesnės nei 10 mikrometrų dalelės, todėl dar smulkesni mikroplastikai ar vadinamieji nanoplastikai tikėtina taip pat buvo gėrimuose, tačiau jų aptikti nepavyko.
Svarbu tai, kad buvo analizuojamos tik sintetinės plastiko polimerų dalelės, o natūralios kilmės celiuliozės mikroplastikai tyrime nebuvo įtraukti. Ankstesniuose tyrimuose, kuriuose fiksuoti gerokai didesni mikroplastikų kiekiai, dažnai būdavo sumuojamos abi kategorijos.
Temperatūra, slėgis ir rūgštingumas didina mikroplastiko taršos riziką
Mokslininkai nustatė keletą veiksnių, kurie didina sintetinio plastiko dalelių atsiradimo tikimybę gėrimuose. Šiluma pasirodė esanti vienas iš reikšmingiausių — kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau mikroplastikų išsiskiria iš pakuotės. Tai reiškia, kad karšti gėrimai, tokie kaip kava ar arbata, gali kelti didesnę riziką nei šalti.
Kitas veiksnys — karbonizacija. Burbulų sukuriamas slėgis plastikiniuose buteliuose padidina tikimybę, kad plastiko dalelės atitrūks ir pateks į skystį. Panašų poveikį turi ir didelis rūgštingumas: rūgščios vaisių sultys, ypač supilstytos į plastiką, pasižymėjo didesnėmis mikroplastikų koncentracijomis nei tos pačios kategorijos gėrimai popieriniuose ar aliuminio induose. Taip pat pažymėta, kad mikroplastikų gali būti tiek ore, kuriame gėrimai išpilstomi, tiek vandenyje, naudojamame jų gamybai.
Tyrimo išvados sutampa su vis daugiau pasirodančiais duomenimis apie žmogaus kontaktą su plastiku. Prieš kelias savaites prancūzų mokslininkai paskelbė, kad vidutinis žmogus gali įkvėpti apie 68 tūkstančius plastiko dalelių per dieną — tai šimtą kartų daugiau nei manyta anksčiau. Ši analizė buvo publikuota žurnale PLOS One.
Atsižvelgdama į vis augantį plastiko vartojimą ir atliekų srautus, Ilinojaus aplinkos apsaugos agentūra ragina imtis paprastų priemonių: rinktis maisto, gėrimų ir higienos produktus be plastikinės pakuotės, kiek įmanoma naudoti kompostuojamas medžiagas, pakartotinai naudoti pirkinių maišelius, rūšiuoti plastiką ypač tada, kai pakuotė jau parodo nusidėvėjimo ženklus, bei teikti pirmenybę natūraliems pluoštams drabužiuose — medvilnei, vilnai ar šilkui.
