Lietuvoje brandos egzaminai vertinami primityviai: iš egzamino surinkti taškai tiesiogiai konvertuojami į balus
Pavyzdžiui, biologijos egzamine (pagal dabartines ugdymo programas) surinkus 95–100 taškų, mokinio rezultatas bus 100 balų.
Kasmet stebime, kad egzaminų sudėtingumas itin skiriasi. Vienais metais užduotys būna sunkesnės, kitais lengvesnės. Atsiranda ir vertinimo sistemos nenuoseklumų: už tą patį atsakymą vienais metais skiriami taškai, kitais jau ne.
Regis, tai neišvengiama, nes neįmanoma kasmet parengti identiškai sukalibruoto egzamino. Skiriasi užduočių rengėjai, mokinių kartos, jų mokymosi sąlygos ir t. t. Taigi, egzaminai ir ypač jų rezultatai tampa nepalyginami tarpusavyje.
Jungtinėje Karalystėje ši problema sprendžiama taikant vadinamąsias pažymių ribas (angl. grade boundaries). Ten kasmet tik po egzamino nustatoma, nuo kiek taškų prasideda vienas ar kitas pažymys.
Kaip tai atrodytų praktikoje?
Tarkime, biologijos egzaminas objektyviai buvo per sunkus. Jei iš 100 taškų mokinys surinko 42, Lietuvoje tai reikštų 47 balus. JK atveju gautų balų skaičius priklausytų nuo egzamino sudėtingumo ir po egzamino nustatytų pažymių ribų. Vadinasi, tie patys 42 taškai galėtų būti prilyginami ir 52, ir 38 balams.
Kodėl ši sistema Lietuvai būtų naudinga?
Mokiniai nenukentėtų vien dėl to, kad jų kartos egzaminas buvo parengtas nekokybiškai (per sunkus ar per lengvas).
Atsirastų palyginamumas. Šiandien 2023 m. gauti 50 balų ir 2024 m. gauti 50 balų nebūtinai reiškia atspindi tą patį mokinio žinių ir gebėjimų lygį. Su pažymių ribų įvedimu skirtingos laidos tampa palyginamos.
Egzaminai būtų suvokiami kaip matavimo instrumentas, kurį reikia nuolat kalibruoti, o ne kaip absoliuti tiesa.
Ar išdrįstume tai pritaikyti Lietuvoje?
Egzaminai yra tapę viešo spektaklio dalimi. Spaudoje ir viešojoje erdvėje eskaluojama: kiek gauta šimtukų, kiek mokinių neišlaikė matematikos egzamino. Jei vertinimo ribos būtų keičiamos kasmet, egzaminą išlaikytų panašus mokinių skaičius ir tokios dramos tiesiog neliktų.
Įvedus pažymių ribas, galimai pasipiltų kaltinimai, kad mokiniams „dirbtinai keliami balai“, „dovanojami šimtukai“.
Tačiau ši sistema nėra nei palengvinimas išlaikyti egzaminus, nei Kalėdinė dovana. Tai visiškai normalus būdas kalibruoti egzaminus, kad skirtingų metų rezultatai būtų palyginami, o mokiniai įvertinami sąžiningai.
Didžiausia tokios sistemos nauda – stabilumas. Kiekvienais metais būtų panašus egzamino neišlaikiusiųjų skaičius ir panašus šimtukus gavusių kiekis, nes vertinimo ribos prisitaikytų prie egzamino sudėtingumo. Kodėl egzaminų išlaikymo riba negalėtų būti nustatoma kasmet po egzamino? Dabar tiek politinės dramos kyla vien dėl tų 35 taškų kaip išlaikymo kartelės
Mokiniai su normaliu kalibravimu pagaliau žinotų, kad jų rezultatus lemia ne išoriniai veiksniai, o jų pačių pasirengimas.
Kitaip tariant, kontrolė grįžtų į mokinių rankas. Dabar ta kontrolė yra NŠA (ne)kompetencijų ir švietimo ministerijos vertinimo komisijos rankose.
Blogai veikianti egzaminų sistema turi prisitaikyti prie mokinių, nes kitaip kasmet reikės ir toliau dramatizuoti apie egzaminus.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
