Suprantamas kultūros bendruomenės pasipiktinimas dėl „politinių mainų“, kai Kultūros ministerija tampa tarsi antraeilė institucija
Dar blogiau, kai ministru siūlomas, galbūt sėkmingas verslininkas, tačiau visiškai kultūros laukui nežinomas asmuo. Tikėtina, tokio pasipiktinimo nebūtų, jei kandidatas jau būtų turėjęs patirties kultūros srityje arba bent būtų žinomas viešųjų kultūros politikos diskusijų dalyvis.
Deja, ir pati partija, deleguojanti kandidatą, pagal reputaciją yra labai toli nuo žodžio „kultūra“. Kandidatas į kultūros ministrus nėra net „Nemuno aušros“ kultūros komiteto narys.
Atsakomybė dėl susidariusios situacijos tenka ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, ir Socialdemokratų partijai, ir kandidatei į Ministrus Pirmininkus Ingai Ruginienei. Neatsakinga būtų ignoruoti kultūros žmonių peticiją, kurią per itin trumpą laiką pasirašė beveik 40 tūkstančių žmonių. Ši situacija reikalauja ne tik pasipiktinimo, bet ir sprendimų.
Siūlau Prezidentui ir paskirtajam Ministrui Pirmininkui organizuoti Kultūros ministro posto „išpirkimą“
Ir jie yra. Siūlau Prezidentui ir paskirtajam Ministrui Pirmininkui organizuoti Kultūros ministro posto „išpirkimą“ iš Remigijaus Žemaitaičio pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą.
„Išpirkimo“ kaina – 180 tūkst. eurų, tai yra apytikslis kultūros ministro atlyginimas iki šios Seimo kadencijos pabaigos. Ir bet kuriai partijai didelė finansinė parama. Kultūros bendruomenė, peticijos pasirašiusieji ir kiti norintieji galėtų po 10 eurų paaukoti partijai „Nemuno aušra“, kad ši suma būtų surinkta.
Socialdemokratai tuo pat metu galėtų surengti viešą internetinį balsavimą dėl ministro kandidatūros. Šiuo metu viešai žinomi du variantai: dabartinis ministras Šarūnas Birutis ir naujoji kandidatė Vaida Aleknavičienė. Tokiu būdu kultūros bendruomenė turėtų teisę rinktis – tai būtų nauja ir demokratiška praktika.
R. Žemaitaitis papildomai, kaip kompensaciją, deleguotų savo svainį į kultūros viceministrus
Kas žino – gal iš jo ir išaugtų tikras kultūros politikas. Kodėl nesuteikus galimybės?
Šio susitarimo garantu turėtų būti Lietuvos prezidentas. Galbūt tai pagaliau padėtų surasti sutarimą ir sumažinti įtampas politiniame „olimpe“.
O Jurgis Mačiūnas (kas nežino – pasigooglinkite) būtų patenkintas, nes fluxiška dvasia dar Lietuvoje išliko.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
