Po beveik dešimtmečio teisinės dramos – V. Lisauskas išteisintas ir gaus 70 tūkst. eurų kompensaciją
Po beveik dešimt metų trukusio teisinio košmaro buvęs VĮ „Kauno regiono keliai“ vadovas Vidmantas Lisauskas pagaliau išteisintas. Dėl metų metus vykusių teismų ir teisėsaugos priemonių, tarp jų beveik trejus metus galiojusio draudimo matytis su sūnumi, vyras patyrė didžiulę asmeninę ir profesinę žalą. Rugsėjį teismas įpareigojo valstybę atlyginti apie 70 tūkst. eurų kompensaciją už patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
V. Lisauskas pasakojo, kad ši suma neatperka prarasto laiko ir sveikatos problemų. „Žinote, keisčiau visus pinigus į tai, kad šio košmaro išvis nebūtų buvę.“ – teigė jis.
Dėl teisėsaugos įvestų apribojimų jis esą buvo priverstas palikti vadovo postą, nors formaliai ir nebuvo atleistas bei negalėjo tinkamai vykdyti savo pareigų[1].
Byla kilo dėl Dotnuvos tilto rekonstrukcijos konkurso, kurio laimėtoju tapo V. Lisausko sūnus, o teisėsaugos įtarimai apėmė piktnaudžiavimą tarnyba, turto iššvaistymą bei apgaulingą apskaitos tvarkymą. Tačiau skirtingų instancijų teismai patvirtino jo nekaltumą ir kritiškai įvertino pareigūnų veiksmus, įskaitant draudimą bendrauti su sūnumi.
Advokatas ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka pažymėjo, kad tokios istorijos yra retos, tačiau jos turėtų tapti pamoka prokuratūrai: bylos esą neturėtų „bet kokia kaina“ būti perduodamos teismui, ypač kai įrodymų trūksta arba priemonės nėra proporcingos. Teismas nurodė, kad V. Lisauskui taikyti apribojimai buvo „neteisėti, neproporcingi ir netikslingi“.
Dotnuvos tilto rekonstrukcijos byla: prieš teismą stojo tėvas ir sūnus
2018-ųjų gegužę Kauno apygardos teismas ėmėsi nagrinėti tilto Dotnuvoje rekonstrukcijos bylą, kuri prasidėjo 2015 metais ir po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) operacijos sustojo. Teisėsaugininkai įtarė, kad konkursą laimėjusi bendrovė neteisėtai naudoja valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ techniką. Prieš teismą anuomet stojo buvęs įmonės vadovas V. Lisauskas ir jo sūnus Audrius Lisauskas, vadovavęs konkursą laimėjusiai privačiai bendrovei[2].
Tilto rekonstrukcija, vadinta „amžiaus statyba“, kėlė problemų vietos gyventojams ir per Jonava–Kėdainiai–Šeduva kelią važiuojantiems vairuotojams. Darbai sustojo vos prasidėję, kai STT nustatė galimus piktnaudžiavimo atvejus.
Ikiteisminio tyrimo duomenys parodė, kad valstybės įmonės technika ir medžiagos galimai neteisėtai naudojamos sūnaus vadovaujamos bendrovės darbuose.
Dotnuvos darbai prasidėjo 2015 m. rugpjūtį, kai konkursą laimėjo bendrovė „Tauro ženklas“. STT įtarė, kad A. Lisauskas naudojo valstybės įmonės techniką savo tikslams. Dėl šių aplinkybių 2016 m. gegužę STT sulaikė tėvą ir sūnų, taip pat kelis įmonės darbuotojus.
Po STT įvykdytos operacijos tilto rekonstrukcija sustojo, o bendrovė „Tauro ženklas“ nesugebėjo tęsti darbų be valstybės įmonės technikos. Kelių direkcija savo ruožtu nutraukė sutartį, bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
Kiti trys įtariamieji visiškai pripažino savo kaltę ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
UAB „Tauro ženklui“ buvo iškeltos septynios civilinės bylos
Rekvizitai.lt duomenimis, šiuo metu jau likviduotai įmonei UAB „Tauro ženklas“, kuriai vadovavo V. Lisausko sūnus A. Lisauskas, bankroto byla buvo įsiteisėjusi dar 2018-aisiais ir buvo iškeltos iš viso septynios civilinės bylos[3].
Pirmoji jų – dar 2009-aisiais – įmonei kaip atsakovui – buvo iškelta dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 2013-aisiais Kauno apygardos teismo iškelta byla įmonei taip pat buvo susijusi su skolos priteisimu, o toliau jau sekė su įmonės bankrotu susijusios bylos.
Iš viso UAB „Tauro ženklas“ kaip atsakovas dalyvavo 5-iose bylose, vienoje kaip suinteresuotas asmuo ir dar vienoje – kaip ieškovas.
