Įtampa koalicijoje: „Nemuno aušra“ nepasiduoda prezidento veto
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sukėlė politinę įtampą, pareiškęs, kad jo partija nenusileis prezidento G. Nausėdos veto ir toliau siūlys tuos pačius kandidatus į energetikos ir aplinkos ministrus – Mindaugą Jablonskį ir Povilą Poderskį.
Prezidentas kol kas jų nepatvirtino, o premjerė Inga Ruginienė aiškino, kad šių kandidatų pavardės ir vėl nebus teikiamos, siekiant stabilizuoti Vyriausybę. R. Žemaitaitis akcentavo, kad jei kandidatai nebus patvirtinti, „Nemuno aušra“ gali pasitraukti iš koalicijos, o tai reikštų valdančiosios daugumos griūtį.
Tuo pat metu jis užsiminė apie galimą interpeliaciją krašto apsaugos ministre Dovilei Šakalienei, o socialdemokratų lyderiai ragina „aušriečius“ greitai pateikti tinkamus ministrų kandidatų sprendimus, nes Vyriausybės programos tvirtinimas ir prisiekimas artėja.
Prezidento žodis: atmetus siūlytus kandidatus, siūlomi politiniai mainai
Politinė įtampa Lietuvoje auga dėl „Nemuno aušros“ siūlomų kandidatų į energetikos ir aplinkos ministrus – Povilo Poderskio ir Mindaugo Jablonskio, kuriuos šalies vadovas G. Nausėda atmetė kaip netinkamus. Prezidentūra pasiūlė kompromisą: socialdemokratai galėtų perimti Energetikos ministeriją su buvusiu ministru Žygimantu Vaičiūnu, mainais „Nemuno aušra“ gautų vieną savo partinį ministrą, tačiau R. Žemaitaitis tokio varianto atsisakė.
Savo ruožtu I. Ruginienė paragino partiją pateikti naujus kandidatus, nes dėl užsitęsusio proceso Vyriausybės programos tvirtinimas gali būti nukeltas į spalio mėnesį, o „Nemuno aušros“ grasinimai pasitraukti iš koalicijos kelia grėsmę valdančiosios daugumos stabilumui.
Ekspertai ir politiniai senbuviai, kaip Vytenis Povilas Andriukaitis, pabrėžia, kad prezidento vaidmuo Vyriausybės formavime yra patariamojo pobūdžio, todėl tokie spaudimo žingsniai prieštarautų Konstitucijai, nors Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragina ieškoti kompromisų ministerijų paskirstyme.
Seime vėl stringa partnerystės įteisinimas, o Vyriausybė planuoja MMA ir pensijų didinimą
Tuo tarpu Seime vėl iškilo partnerystės įteisinimo klausimas, tačiau liberalai baiminasi, kad valdantieji jį sąmoningai vilkins, nes paskirtoji teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigia, jog projektą turi teikti patys Seimo nariai, o ne ministerija, o Vyriausybės vadovė I. Ruginienė anksčiau žadėjo, kad klausimas pajudės iš ministerijos.
Vyriausybė taip pat pradėjo svarstyti socialines ir finansines iniciatyvas – MMA kitąmet galėtų augti iki 1153 eurų, „Sodros“ rezervas gali būti panaudotas spartesniam pensijų didinimui nuo 2026 m., o valstybės valdoma „Ignitis grupė“ turėtų daugiau dėmesio skirti mažmeniniams elektros vartotojams, be to, planuojami bankų mokestis, dyzelino akcizo stabdymas bei alkoholio ir tabako akcizų didinimas.
Sulaikyta Vilniuje veikusi teroristinė grupuotė, Lietuva tvirtina sankcijas Baltarusijai
Lietuvos teisėsauga, bendradarbiaudama su užsienio partneriais, sulaikė 15 asmenų grupę, planavusi keturis koordinuotus teroristinius išpuolius Europoje, įskaitant sprogmenų siuntimą iš Vilniaus, kuriuose buvo naudojami termitas ir heksogenas, o grupę, pasak tyrėjų, koordinavo su Rusijos karine žvalgyba siejami asmenys.
Tuo pat metu šalies oro erdvėje rasti dronai su sprogmenimis, kaip teigia NKVC, greičiausiai pateko atsitiktinai, o Viršuliškėse įvykęs daugiabučio sprogimas nebuvo susijęs su terorizmu.
O štai Lietuva griežtai laikosi sankcijų Baltarusijai, ypač dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, nepaisant JAV sprendimo panaikinti sankcijas „Belavia“ oro bendrovei, ir tvirtina, kad jokie nacionalinių sankcijų pakeitimai šiuo metu nesvarstomi.
Dronų atakos: į Lenkijoje esantį namą smogė pačių lenkų paleista raketa
Praėjusią savaitę Lenkijos rytinėje dalyje Wyryki kaime raketa, paleista iš Lenkijos F-16, netyčia smogė namui, pažeisdama stogą, nors sprogstamoji galvutė neįsijungė ir žmonės nenukentėjo. Incidentas kilo tuo pačiu metu, kai Rusijos dronai pažeidinėjo Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti, o kai kurie įspėti Baltarusijos, kuri netikėtai bendradarbiavo su Varšuva ir Lietuva, nors nėra sąjungininkė.
Savo ruožtu NATO ir Lenkijos pajėgos sureagavo į padidėjusią grėsmę: naikintuvai ir oro gynybos sistemos stebi dronus, o iniciatyva „Eastern Sentry“ sustiprina rytinį Aljanso flanką.
Regioninė įtampa didėja dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, Baltarusijos diplomatinių gestų ir dažnų bepiločių pažeidimų, o Lenkijoje šiuo metu vyrauja diskusijos apie oro gynybos efektyvumą ir atsakomybę už incidentus.
JK pripažįsta Palestiną: Starmeris žengia istorinį diplomatijos žingsnį Trumpo vizito fone
Jungtinė Karalystė žengė istorinį žingsnį pripažindama Palestinos valstybę, nes Izraelis nesugebėjo įvykdyti humanitarinių ir paliaubų sąlygų Gazos sektoriuje. Tuo tarpu premjeras Keir Starmeris pabrėžė, kad Hamas nebus įtraukta į būsimą valdžią, o Palestinos Autoriteto vadovybė bus renkama per demokratinius rinkimus.
Sprendimas sukėlė kritiką Izraelio pusėje ir nesutarimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tačiau JK vyriausybė laiko tai simboliniu žingsniu taikos procese. Tuo pat metu, vykstant Trumpo valstybinio vizito į Vindzorą ir Čekersą ceremonijoms, Jungtinė Karalystė demonstravo savo diplomatinius ir ekonominius ryšius su JAV, aptardama bendradarbiavimą technologijų, investicijų, migracijos kontrolės bei NATO ir Ukrainos klausimais, išlaikant pusiausvyrą tarp vidaus politikos spaudimo ir tarptautinių įsipareigojimų.
