A. Skardžius: ryškėja galimai įvykęs interesų konfliktas energetikos ministerijoje
Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pranešė skandalingą naujieną – eks energetikos ministro Dainiaus Kreivio partneriams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytų neskaidrių sandorių su valstybinėmis institucijomis.
A. Skardžius atkreipė dėmesį į galimus buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio verslo ryšius ir interesų konfliktus, kurie, pasak jo, ilgą laiką buvo „užglaistyti“ ir nepakenkė politikui siekti aukštų pareigų[1].
„Kai net ES OLAF – Europos prevencijos prieš sukčiavimą tarnyba konstatavo A. Kubiliaus vyriausybės tuometinio ūkio ministro akivaizdų interesų konfliktą, viskas buvo užglaistyta ir tai nesutrukdė D. Kreiviui tapti Energetikos ministru, įsigyti IGNITIS akcijas ir formuoti energetikos strategiją.“ – rašė A. Skardžius.
Savo ruožtu Audito komiteto pirmininkas paragino pradėti nuodugnią šių sandorių patikrą, pabrėždamas, kad tokie tyrimai nekenkia valstybei, o priešingai – saugo ją, užtikrindami skaidrumą ir atsakomybę. Anot A. Skardžiaus, Kreivio buvimas ministro kėdėje praeitą kadenciją buvo „didžiausias skandalas“, kurio, pasak jo, net nacionalinis transliuotojas nenorėjo viešinti.
Sudarytos sutartys su tarpininkais už 104 mln. eurų
Kaip dienraščiui „Respublika“ atskleidė A. Skardžius, eksministro konservatoriaus D. Kreivio dalinai valdomos UAB „Makvežos“ subtiekėjo, įmonės „Taiklu“, per keturis konservatorių valdymo metus, pasirodo, sudariusios tarpininkavimo sutarčių už 104 mln. eurų energetikos, susisiekimo ir gynybos srityse, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas[2].
Kaip praėjusį ketvirtadienį, Seime prisistatinėjant kandidatei į premjeres Ingai Ruginienei, teigė A. Skardžius, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų kovo mėnesį, tačiau nepaisant to, tas tarpininkas esą ir toliau teikia savo paslaugas.
„(…) Aš norėčiau paklausti, kokių veiksmų, gerbiamoji premjere, imsitės gynybos srityje būtent šį prioritetą įgyvendindama?“ – teiravosi A. Skardžius.
Anot Seimo Audito komiteto pirmininko, kiekvienas centas, skirtas šalies gynybai, turi būti išleistas atsakingai.
„(…) Ne veltui esame ne kartą kalbėję ir mūsų programoje tas yra numatyta. Matyt, turime plačiau pasižiūrėti į auditus. Manau, padarydami kokybiškus ir savalaikius auditus, tikrai galėsime atrasti sprendimų, kad kiekvienas centas būtų išleistas tinkamai“, – į tokią užklausą atsakė I. Ruginienė.
A. Skardžius teigė, kad už minėtus 104 mln. eurų valstybės institucijos pirkusios paslaugas ne iš gamintojo, bet iš tarpininko. Jas esą pirkusios Energetikos, Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos – pastaroji pirkusi paslaugų bei darbų iš tarpininko net už 34 mln. eurų, kai kurias paslaugas pirkusi net be jokio konkurso.
Remiantis 2020 m. sudarytomis sutartimis, „Taiklu“ esą pradėjo prekiauti kaip „Makvežos“ subtiekėjas, kas reiškia, kad jis prekiauja pagal „Makvežos“ katalogą, bet nėra dukterinė įmonė.
Taigi, vietoje to, kad valstybės institucija pirktų tiesiai iš „Makvežos“ ir taip prekes bei paslaugas įsigytų pigiau, jas pirko iš tarpininko ir taip permokėjo.
„Tačiau keisčiausia, kad Krašto apsaugos ministerija ir toliau iš tos įmonės „Taiklu“ perka paslaugas. Kaip ir Vilniaus konservatoriai, vadovaujami Valdo Benkunsko: sostinė pirko „drakono dantis“. Nors tai gerokai brangiau: tarpininkas negamina betono gaminių, tik juos perparduoda“, – dėstė parlamentaras.
Nors įmonės „Taiklu“ vadovas Martynas Knyzelis „Verslo žinias“ patikinęs, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informacijos neturi, pasirodo, tyrimas, iš tiesų yra pradėtas.
Įnirtingai siūlo pasirašyti „dronų sienos“ kūrimui
Tuo tarpu konservatoriai siūlo Lietuvoje sukurti „dronų sieną“ – integruotą sistemą, kurioje veiktų radarai, jutikliai, žvalgybiniai ir koviniai bepiločiai bei dirbtinis intelektas. Pagal šią koncepciją pirmasis kontaktas su priešu įvyktų tarp technologijų, o ne karių, sukuriant apie 15 kilometrų „nepraeinamą zoną“. Sistema turėtų kelias linijas: nuo oro, žemės ir jūros stebėjimo jutiklių iki artimojo ir ilgo nuotolio dronų, galinčių atakuoti priešo logistikos punktus ar vadavietes, tuo pačiu gabenant amuniciją ir medicinos priemones pavojingose zonose.
Tokios gynybos įrangos įgyvendinimas, pasak TS-LKD, gali kainuoti iki pusės milijardo eurų. Svarbi ne tik įranga, bet ir specializuoti štabai, apmokyti operatoriai bei integracija į kariuomenės struktūrą. Oro gynyba būtų stiprinama perėmimo dronais, ryšio trikdikliais, raketomis ir antidroninėmis sistemomis, koordinuojamomis dirbtinio intelekto. Politikai akcentuoja, kad tai ruoštų Lietuvą ateities karui, kuriame svarbiausi technologijos ir AI.
Tik kol kas projektas stringa – Lietuvai ir Estijai nepavyko gauti ES finansavimo. Vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad bepiločiai vis tiek būtini pasienio apsaugai, o incidentas su iš Baltarusijos įskridusiu dronu parodė galimą grėsmę.
Be to, visuomenė dar prisimena 2022 m. įsigytą pasienio koncertinę tvorą, už kurią sumokėta dvigubai brangiau nei rinkos kaina.
