Siūloma laikinai stabdyti degalų akcizą
Koalicijos planas stabdyti degalų akcizo didinimą siekia tiesiogiai palengvinti gyventojų biudžetus ir pristabdyti bendrą kainų augimą. Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pažymi, kad degalų akcizo kilimas tiesiogiai veikia maisto ir paslaugų kainas, todėl laikinas jo sustabdymas gali sušvelninti infliacijos poveikį. Negautas pajamas valstybė kompensuotų padidindama akcizus alkoholiui, tabakui ir elektroninėms cigaretėms, taip išlaikant finansavimo srautą gynybai ir kitiems prioritetams.
Šiemet jau įsigalioję degalų ir kitų produktų akcizų pokyčiai padidino kainas: benzinas brango 6–7 centais už litrą, dyzelinas – 13–16 centų, stipresni alkoholiniai gėrimai – iki 21 cento, cigaretės – apie 26 centus už pakelį. Premjerė pažymi, kad tokia situacija tiesiogiai veikia gyventojų pragyvenimo lygį ir orumą, todėl sprendimas stabdyti kurui taikomą akcizą būtų socialiai jautrus[1].
Koalicijos sutartyje numatyta, kad degalų akcizo įšaldymas būtų laikinas, tačiau alkoholio, tabako ir elektroninių cigarečių mokesčiai didėtų. Premjerė dar neatskleidė, kiek tiksliai pajamų būtų prarasta ir kiek laiko sprendimas gali galioti, tačiau akcentuoja, kad valstybės finansinės spragos turi būti kompensuotos, kad būtų užtikrintas esminių valstybės funkcijų finansavimas.
Atidėti akcizų didinimą ragina ir verslas
Tuo tarpu jau verslas kalba, kad nuo kitų metų pakėlus akcizus degalams drastiškai brangtų ir kitos paslaugos ir savo ruožtu ragina stabdyti akcizo didinimą. Ekonomistai prognozuoja, jog Seimas greičiausiai atidės degalų akcizo ir CO2 dedamosios didinimą, nes tai galėtų dar labiau padidinti kuro kainas Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis šalimis, kur mokesčiai augo minimaliai arba visai nekito.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad dar vienas pakėlimas gali atgrasyti pravažiuojančius verslus ir skatinti degalų „turizmą“, nes Lietuva ir taip išsiskiria aukštomis kuro kainomis regione.
Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas nurodo, kad rudens pradžioje bus aišku, ar reikia koreguoti akcizų politiką. Ekspertai rekomenduoja koordinuoti sprendimus su kaimyninėmis valstybėmis, skatinti alternatyvių degalų naudojimą ir pertvarkyti mokamų kelių sistemą. Plečiant mokamų kelių tinklą, gali brangti ir tarpmiestinių autobusų bilietai, ypač mažesniuose miestuose, kur autobusas – pagrindinė susisiekimo priemonė.
Dyzelino kaina kyla: 100 km kelionė nuo 2026 m. pabrangs beveik euru
Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje įsigalios nauji akcizo tarifai degalams, tai dalis Europos Sąjungos Žaliojo kurso siekių mažinti iškastinio kuro naudojimą. Dyzelino fiksuotas akcizas didės nuo 466 Eur/1000 l iki 500 Eur/1000 l, CO₂ dedamoji – nuo 53,6 Eur/1000 l iki 104,8 Eur/1000 l, todėl bendras akcizas sieks apie 0,605 Eur už litrą. Benzino kaina padidės apie 0,08 Eur/l. Ekspertų prognozėmis, dyzelino kaina gali augti ~0,16 Eur/l, benzino – ~0,08 Eur/l, o kadangi akcizas sudaro beveik pusę galutinės kainos, net nedideli pokyčiai stipriai veikia vartotojų biudžetus[2].
Pagal tipinius degalų sąnaudų rodiklius, dyzelinis automobilis sunaudoja 6 l/100 km, o benzininis – 8 l/100 km. Skaičiuojant 100 km, dyzelinas 2026 m. kainuos apie 10,56 Eur, t. y. ~0,96 Eur daugiau nei 2025 m., o benzinas – 14,24 Eur, t. y. ~0,64 Eur daugiau. Nors vienos kelionės išlaidos atrodo nedidelės, metinis nuvažiuotas atstumas, pavyzdžiui 15 000 km, dyzelinio automobilio savininkui papildomai atsieis apie 150 Eur, todėl pokyčiai greitai kaupiasi.
Regioniniu požiūriu, kai kuriais atvejais vairuotojai gali pildyti degalus užsienyje, jei kaimyninės šalys išlaikys mažesnius akcizus, kaip buvo ankstesniais metais. Vyriausybė didina akcizą siekdama mažinti CO₂ emisijas, skatinti elektrinių ir hibridinių automobilių naudojimą bei užtikrinti papildomas valstybės pajamas.
Finansų ministerijos skaičiavimais, be šio padidinimo Lietuva 2026 m. gali prarasti apie 133 mln. eurų biudžeto pajamų, o lietuvių vairuotojams tai reiškia didesnes kelionių išlaidas, net jei atrodytų, kad pokyčiai nedideli.
