Socdemų dvikova: Budbergytė taikosi „išversti“ kolegą Oleką?
Socialdemokratų partijoje dar nėra galutinai apsispręsta dėl kandidato į Seimo pirmininko postą. Nors pirmadienį pasirašytos koalicinės sutarties priede nurodytas Juozas Olekas, jo bendrapartietė Rasa Budbergytė teigia, kad sprendimas nėra galutinis, o ji pati neatsisakytų galimybės kandidatuoti, jei partija iškeltų jos kandidatūrą.
„Taip, o kodėl ne? Aš turiu pakankamai patirties ir manau, kad galėčiau prisiimti tą atsakomybę“, – Eltai sakė R. Budbergytė[1].
R. Budbergytė paaiškino, kad paskutiniame partijos prezidiumo posėdyje galutinio sprendimo dėl Seimo pirmininko kandidato nepriimta. Tuo metu buvo tik apsikeista nuomonėmis apie J. Oleko kandidatūrą, o pagrindinis klausimas buvo susijęs su premjero postu. Ji pabrėžė, kad prezidiumas turės svarstyti kandidatūrą dar kartą, o partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius esą gali pasiūlyti naujas pavardes.
Politikė taip pat akcentavo, kad J. Oleko pavardė koalicinės sutarties priede nėra kliūtis svarstyti kitų kandidatūrų. Jei partijos organai iškeltų jos kandidatūrą, ji sutiktų dalyvauti. Koalicinėje sutartyje nurodyta, kad pavardžių pasikeitimas nekeičia susitarimo esmės.
Primintina, kad Seimo statute parlamento vadovas renkamas slaptu balsavimu pirmojoje sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui, o kandidatūras gali teikti raštišku pareiškimu ne mažiau kaip 15 Seimo narių. Kandidatas laikomas išrinktu, jei už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių.
Pirmadienio vakarą socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų vadovai pasirašė koalicinę sutartį. Sutartyje nurodyta, kad į Seimo pirmininkus būtų deleguojamas J. Olekas, o į premjeres – Inga Ruginienė, kuri antradienį oficialiai paskirta Vyriausybės vadove.
Norėjo būti premjeru, bet teko pasitraukti
Iš premjero posto pasitraukus G. Paluckui, Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Olekas neslėpė, kad norėtų išbandyti ir Vyriausybės vadovo krėslą. Jis pabrėžė, jog būtų pasirengęs prisiimti šias pareigas tik gavęs pakankamą pasitikėjimą iš prezidento ir politinės bendruomenės[2].
Politikas taip pat nurodė, kad dabar jau ekspremjero G. Palucko atsakymai dėl praeities klausimų yra neaiškūs, o neseniai paviešintos istorijos apie finansinius ir nekilnojamojo turto įsipareigojimus kelia papildomų iššūkių.
Olekas pabrėžė, kad siekiant atkurti pasitikėjimą visuomenės palaikymas yra būtinas, ypač ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.
Sureagavo į koalicijos sudėtį nepatekę demokratai
Stebėdamas visą šią politinę „virtuvę“ sureagavo ir laikinasis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, kurio vadovaujamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ vietos naujosios koalicijos žemėlapyje jau neužteko.
„Tai kaip ten su „šita nauja koalicija ne dėl postų”? O gal… dar ir mes kokią intrigą įnešim į šiuos rinkimus“, – savo feisbuko paskyroje svarstė S. Skvernelis[3].
O štai, kalbant apie naująją valdančiąją daugumą, pats prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog S. Skvernelis pervertinęs Prezidentūros vaidmenį formuojant naująją koaliciją. Prezidento teigimu, nors Prezidentūra stebėjo koalicijos formavimą ir diskutavo su politinio lauko dalyviais, galutinį sprendimą priėmė socialdemokratai. Pasirinkimas tęsti darbą su „Nemuno aušros“ frakcija apribojo Prezidentūros įtaką[4].
S. Skvernelis interviu LRT tvirtino, kad Prezidentūra buvo „labai svarbus koalicijos dėliotojas“. G. Nausėda sakė, kad jo vaidmuo pervertinamas, o pastarųjų mėnesių slinktys susijusios su asmeniniais santykiais, programiniais klausimais ir emociniu krūviu.
Naująją koaliciją sudaro socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir „valstiečių“ frakcijos, susiformavusi po premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į koaliciją nebuvo pakviesta. Jo Ekscelencija teigė nematantis alternatyvų valdžios sudėčiai, o mažumos Vyriausybė ar išankstiniai rinkimai būtų sunkiai įgyvendinami.
