
Palūkanos kris, bet nuosavo būsto svajonė nuo to nepriartės
Kitais metais nekilnojamojo turto rinkoje laukiantys pokyčiai pirkėjams gali pasirodyti dviprasmiški. Viena vertus, Europos Centrinis Bankas žada dar kartą sumažinti palūkanas – iki 1,75 proc., o „Euribor“ turėtų nusistovėti ties 1,8 proc. riba. Tai galėtų būti palengvėjimas tiems, kurie planuoja skolintis. Tačiau ekonomistai jau dabar perspėja – vien tik pigesni pinigai problemos neišspręs. Didžiausia kliūtis išliks ta pati – sparčiau nei atlyginimai augančios būsto kainos.[1]
Butų kvadratai brangsta greičiau nei kyla darbo užmokestis
Šiuos metus Lietuvos didmiesčiai pasitiko su vis labiau šuoliuojančiomis kainomis. Registrų centro duomenys rodo: Vilniuje už kvadratinį metrą jau tenka pakloti apie 2,9 tūkst. eurų, Kaune – šiek tiek mažiau, bet kainos ten kyla sparčiausiai – per metus net 13 proc. Klaipėdoje situacija panaši, čia vidutinis kvadratas kainuoja apie 1,7 tūkst. eurų.
Problema ta, kad gyventojų pajamos kyla lėčiau nei būsto vertė. Jei algos per metus ūgteli 8 proc., o butų kainos – 10 proc., tai matematika paprasta: žmonės kasmet tolsta nuo savo svajonės įsigyti nuosavą būstą.
Pensijų pinigai ir griežtesnės taisyklės – dar vienas iššūkis
Vilties suteikia galimybė nuo kitų metų pasiimti dalį II pakopos pensijų lėšų. Tačiau, pasak ekspertų, į nekilnojamąjį turtą nukeliaus tik menka jų dalis. Didžioji suma bus tiesiog išleista kasdieniams poreikiams.
Dar viena kliūtis – Lietuvos banko užmojai griežtinti atsakingo skolinimosi taisykles. Ekonomistų vertinimu, tai būtų klaidingas žingsnis, dar labiau apsunkinantis šeimų galimybes skolintis. Rezultatas akivaizdus – nors rinka kol kas išlieka aktyvi, tikėtina, kad 2026-ieji daug kam taps metais, kai nuosavas būstas liks dar tolimesnė svajonė.