Ar Prancūzijos politinė krizė gali nuvesti prie „Frexit“?
Prancūzijos finansų rinkas sukrėtė nauja politinė įtampa. Antradienį pasklidus žiniai, kad šalies mažumos vyriausybė gali žlugti, investuotojai ėmė masiškai pardavinėti akcijas ir obligacijas. Tai atgaivino diskusijas apie antros pagal dydį euro zonos ekonomikos stabilumą ir keliamas rizikas visam regionui.
Premjeras F. Bayrou rugpjūčio pabaigoje netikėtai paskelbė, kad rugsėjo 8 dieną vyks pasitikėjimo balsavimas dėl 43,8 mlrd. eurų biudžeto mažinimo plano, kuris apima drastiškas taupymo priemones. Trijų pagrindinių opozicijos partijų lyderiai pareiškė, kad šio plano nepalaikys. Dėl to tikimybė, jog vyriausybė neteks pasitikėjimo, laikoma labai didele[1].
Finansų rinkos reagavo staigiai. CAC40 indeksas krito daugiau nei 2 procentus, pasiekdamas žemiausią lygį per beveik tris savaites. Bankų milžinės BNP Paribas ir Société Générale prarado daugiau nei 6 procentus rinkos vertės, o vidutinės kapitalizacijos akcijos smuko beveik 3 procentais.
Tuo pat metu dešimties metų trukmės Prancūzijos vyriausybės obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki 3,53 procento — aukščiausio lygio nuo kovo, kol vėliau stabilizavosi ties 3,50 procento. Pelningumo skirtumas tarp prancūzų ir vokiečių obligacijų išaugo iki 79 bazinių punktų — daugiausiai nuo balandžio.
Analitikai jau anksčiau prognozavo, kad rudenį politinė rizika Prancūzijoje padidės, nes vyriausybei būtina surinkti pakankamai balsų biudžeto patvirtinimui. Vis dėlto toks staigus rinkų smukimas buvo netikėtas.
F. Bayrou ateitis neaiški, E. Macrono gali laukti sunkūs sprendimai
Jeigu F. Bayrou rugsėjo 8 dieną neteks parlamento pasitikėjimo, jo vyriausybė žlugs. Tokiu atveju prezidentas E. Macronas turės kelis pasirinkimus: paskirti naują premjerą, paprašyti F. Bayrou vadovauti laikinajai vyriausybei arba skelbti pirmalaikius rinkimus. Analitikai įspėja, kad pastarasis scenarijus galėtų dar labiau padidinti politinį nestabilumą, ypač jei sėkmės sulauktų M. Le Pen vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas[2].
Investuotojus neramina ir tai, kad F. Bayrou vyriausybės žlugimas būtų jau trečia didelė politinė krizė per pastaruosius devynis mėnesius. Praėjusių metų viduryje E. Macronas netikėtai paleido parlamentą, mėgindamas apriboti dešiniųjų įtaką. Tai baigėsi naujų rinkimų patirtu pralaimėjimu ir susiskaldžiusiu parlamentu.
Gruodį žlugo premjero M. Barnier vyriausybė, o F. Bayrou buvo paskirtas naujuoju ministru pirmininku vos prieš kelis mėnesius. F. Bayrou siūlomas planas numato drastiškas biudžeto išlaidas mažinančias priemones, įskaitant dviejų nacionalinių švenčių atsisakymą.
Šie pasiūlymai sukėlė platų visuomenės pasipiktinimą. Profsąjungos jau paskelbė apie masines protesto akcijas ir planuoja rugsėjo 10 dieną surengti šalies masto streikus, kurie apims darbą, mokyklas ir prekybos vietas[3].
Finansų ministras E. Lombard patvirtino, kad vyriausybė dar nėra atsisakiusi stabilizavimo planų, tačiau perspėjo, kad nesuvaldžius biudžeto deficito gali prireikti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos. Anot jo, jei situacija nepasikeis, palūkanos, kurias Prancūzija turės mokėti už savo skolą, gali per kelias savaites viršyti Italijos lygį — tai būtų rimtas smūgis šalies reputacijai euro zonoje.
„Frexit“ diskusijos stiprėja, bet scenarijus kol kas mažai tikėtinas
Politinė krizė atgaivino spekuliacijas dėl Prancūzijos ateities Europos Sąjungoje. Nors sąvoka „Frexit“ dažniausiai naudojama kaip politinė retorika, gilėjanti skolos krizė ir nepasitenkinimas biudžeto reformomis gali paskatinti radikalių partijų reikalavimus riboti Briuselio įtaką. Analitikai įspėja, kad jei M. Le Pen partijai pavyktų sustiprinti savo pozicijas pirmalaikių rinkimų metu, rizika Prancūzijos santykiams su ES padidėtų.
Šiuo metu Prancūzijos ekonominė padėtis kelia nerimą. Šalies biudžeto deficitas 2024 metais siekė 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto, beveik dvigubai viršydamas oficialų ES nustatytą 3 proc. limitą. Valstybės skola išaugo iki 3,3 trilijono eurų, arba daugiau nei 114 proc. BVP.
Premjeras F. Bayrou perspėja, kad jei biudžetas nebus subalansuotas, iki 2029 metų skolos aptarnavimo išlaidos gali išaugti iki 100 mlrd. eurų per metus ir taps didžiausiu valstybės biudžeto straipsniu. Nepaisant šios sudėtingos padėties, dauguma pagrindinių politinių jėgų Prancūzijoje kol kas nesvarsto galimybės inicijuoti referendumą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Prezidentas E. Macron išlieka ryžtingai proeuropietiškas, o finansų rinkos „Frexit“ laiko mažai tikėtinu scenarijumi. Vis dėlto ilgalaikis politinis nestabilumas, gilėjanti visuomenės įtampa ir augantis valstybės įsiskolinimas gali pakeisti šią dinamiką artimiausiais metais.
Augantis euroskepticizmas Lenkijoje kelia klausimą dėl galimo „Polexit“ scenarijaus
Lenkijoje stiprėja politiniai judėjimai, pasisakantys už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Vienas aktyviausių — 2018 metais įkurta partija „Polexit“, vadovaujama konservatyvaus politiko ir buvusio europarlamentaro S. Żółteko. Partijos šūkis artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose aiškus: „Išveskime Varšuvą iš Europos Sąjungos dėl lenkų interesų.“
S. Żółtek, 2020 metais kandidatavęs į Lenkijos prezidentus, iš pradžių surinko vos 0,23 procento balsų, tačiau pastaraisiais metais jo populiarumas išaugo, daugiausia dėl griežtos pozicijos prieš Europos žaliąjį kursą. Politikas kaltina Europos Komisiją tarnaujant Vokietijos ir Prancūzijos interesams ir aktyviai naudoja socialinius tinklus, ypač „TikTok“, siekdamas pritraukti jaunesnius rinkėjus[4].
„Polexit“ nėra vienintelė tokio pobūdžio jėga Lenkijoje. Šalia jos iškilo dar kelios komitetų iniciatyvos, kurios savo programose taip pat pabrėžia galimą pasitraukimą iš ES. Nors po 2023 metų rinkimų premjeru tapo proeuropietiškas D. Tuskas, euroskepticizmas šalyje nemažėja, o įtaką stiprina partijos, esančios dar dešiniau už „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partiją.
S. Żółtek siekia suburti visas euroskeptiškas dešiniųjų partijas ir pasinaudoti augančia visuomenės įtampa dėl ES politikos. Remiantis Ibris instituto apklausa, per pastaruosius trejus metus Lenkijos gyventojų palaikymas narystei ES sumažėjo 11 procentų. Šią tendenciją dar labiau stiprina „Konfederacijos“ partija, kurios įtakingi nariai viešai kalba apie pasirengimą galimam pasitraukimui.
Dar 2024 metų apklausos duomenimis, 77 procentai lenkų vis dar palaiko šalies narystę Europos Sąjungoje, tačiau tai yra aštuoniais procentiniais punktais mažiau nei metais anksčiau. Tuo pat metu opozicija narystei išaugo iki 17 procentų. Šie skaičiai rodo, kad euroskepticizmo tendencijos šalyje stiprėja, o tai sudaro palankią dirvą partijoms, kurios siekia kelti „Polexit“ klausimą į nacionalinės politikos darbotvarkę.
