Europos Sąjunga įsipareigoja naikinti muitus JAV pramoninėms prekėms ir žemės ūkio produktams
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga rugpjūčio 21 d. Briuselyje paskelbė apie naują bendrą prekybos pagrindo susitarimą, kurio tikslas – sukurti abipusiškai naudingą, sąžiningą ir subalansuotą prekybos sistemą.[1]
Pirmą kartą po ilgo laikotarpio įtampų abi pusės susitarė dėl bendro muitų režimo, kuris turėtų atverti rinkas ir suteikti daugiau progų investicijoms abipus Atlanto.
Pagal naująjį susitarimą Europos Sąjunga įsipareigoja panaikinti muitus visoms JAV pramoninėms prekėms bei suteikti palankesnę rinkos prieigą dideliam žemės ūkio ir maisto produktų sąrašui, tarp jų riešutams, pieno gaminiams, vaisiams ir daržovėms, sojų aliejui, kiaulienai bei bizonienai.
Be to, ES pratęsia dar 2020 m. nustatytą, bet šiemet pasibaigusį susitarimą dėl omarų, šį kartą įtraukdama ir perdirbtus produktus. Tai laikoma reikšmingu nuolaidų žingsniu, nes iki šiol ES dažnai gynė savo žemės ūkio rinką nuo amerikietiškos produkcijos.
ES prekybos komisaras Maro Šefčovičius pabrėžė, kad Komisijos tikslas yra pateikti teisės aktų projektą dėl šių muitų panaikinimo dar iki mėnesio pabaigos. Tokiu atveju naujasis režimas galiotų atgaline data nuo rugpjūčio 1 d. Jis teigė:[2]
„Tai yra palankiausias prekybos susitarimas, kokį Jungtinės Valstijos yra pasiūliusios bet kuriam partneriui. Jis suteiks stabilumo ir prognozuojamumo mūsų santykiams bei verslui“.
JAV nustato 15 proc. bendrą tarifą daugumai ES prekių, bet automobiliams taikomos išimtys
Pagal pasiektą susitarimą Jungtinės Valstijos įsipareigojo taikyti bendrą 15 proc. tarifą daugumai ES prekių, įskaitant automobilius, farmacijos produktus, puslaidininkius ir medieną.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad automobiliams ši taisyklė galios tik nuo to momento, kai Europos Sąjunga oficialiai įteisins savo muitų mažinimą amerikietiškoms prekėms. Iki šiol JAV taikė 27,5 proc. tarifą ES automobiliams ir jų dalims, todėl šis pokytis gali tapti itin reikšmingu Europos automobilių pramonei.
JAV taip pat paskelbė, kad nuo rugsėjo 1 d. tik vadinamieji nediskriminaciniai (MFN) tarifai bus taikomi tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, kamštinei žievei, visiems orlaiviams ir jų dalims, generiniams vaistams bei cheminėms jų sudedamosioms dalims. Tai reiškia, kad šios sritys bus išimtis iš bendro 15 proc. tarifo režimo.
Be to, JAV įsipareigojo, kad muitai, susiję su nacionalinio saugumo nuostatomis (vadinamaisiais 232 tyrimais), farmacijos, puslaidininkių ir medienos sektoriuose neviršys 15 proc.
Nepaisant pažangos, kai kurios sritys liko neapibrėžtos. Plieno ir aliuminio gaminiai kol kas išlaiko 50 proc. tarifą, o konkrečių terminų dėl kvotų ar kitų lengvatų nustatymo abi pusės dar nepateikė.
Europos Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad tai sudėtingesnės derybos, nes kvotų režimas yra labiau komplikuotas nei paprastas muitų sumažinimas.
Energetikos, technologijų ir gynybos sritys tampa strateginiu susitarimo pagrindu
Svarbi susitarimo dalis yra strateginės investicijos ir pirkimai. Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2028 m. įsigyti JAV energetikos produktų – suskystintų gamtinių dujų, naftos ir branduolinės energijos produktų – už 750 mlrd. dolerių (apie 644 mlrd. eurų).[3]
Taip pat numatyta, kad ES nupirks bent 40 mlrd. dolerių (apie 34 mlrd. eurų) vertės amerikietiškų dirbtinio intelekto lustų savo skaičiavimo centrams.
Be energetikos ir technologijų, ES sutiko smarkiai padidinti JAV karinės ir gynybos įrangos įsigijimo kiekius. Pasak Briuselio, tai neprieštarauja siekiui plėtoti savo gynybos pramonę, nes tam reikės daug laiko, o partnerystė su JAV užtikrins, kad europiečiai jau dabar turėtų prieigą prie pažangiausių technologijų.
Kartu numatyti abipusiai įsipareigojimai dėl technologijų saugumo, kibernetinio saugumo sertifikatų bei bendrų standartų automobilių ir kitų pramonės šakų srityse.
Susitarime taip pat atsižvelgta į JAV priekaištus dėl Europos klimato politikos priemonių – pavyzdžiui, numatyta ieškoti lankstesnių sprendimų taikant Anglies dioksido pasienio korekcinį mechanizmą (CBAM) mažoms ir vidutinėms JAV įmonėms.
Nepaisant kai kurių kompromisų, ES vadovai – Ursula von der Leyen ir Antonio Costa – pabrėžė, kad tai yra pirmasis žingsnis link stabilesnių ir nuspėjamesnių transatlantinių santykių.
Vis dėlto kritikai Europoje šį dokumentą vadina „visišku kapituliavimu“, nes JAV tarifai lieka 15 proc., o ES pramoninėms prekėms muitai panaikinami visiškai.
