Vakarinė Europa surenka daugiausia mokesčių, o Baltijos šalys išsiskiria mažiausiais rodikliais
Nekilnojamojo turto mokesčių sistema Europoje labai nevienoda. Vakaruose šis mokestis yra vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių, tuo tarpu Rytų Europoje ir Baltijos šalyse – palyginti menkas.
Europos Komisijos duomenimis, 2023 metais nekilnojamojo turto mokestis sudarė nuo vos 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto Čekijoje ir Estijoje iki net 3,7 proc. Prancūzijoje. Europos Sąjungos vidurkis siekė 1,9 proc.[1]
Jungtinė Karalystė pagal surenkamo mokesčio dalį taip pat yra tarp lyderių – čia rodikliai praktiškai sutampa su Prancūzija. Belgija pasiekia 3,2 proc., o tarp aukščiau esančių valstybių minimos ir Graikija (2,7 proc.), Ispanija (2,5 proc.), Italija (2,1 proc.) bei Portugalija. Tuo metu tokios šalys kaip Lietuva, Slovakija ar Estija iš šio mokesčio nesurenka nė 0,5 proc. BVP.
Atsiranda bendra tendencija: Šiaurės vakarų Europos šalys labiau remiasi nekilnojamojo turto apmokestinimu, o rytinėse šalyse ir Baltijos regione šio mokesčio svoris išlieka menkas.
Didžiausias pajamas surenka Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, mažiausias – Estija
Žvelgiant į absoliučius skaičius, 2023 metais daugiausia pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčio surinko Jungtinė Karalystė – apie 115 mlrd. eurų. Antroje vietoje rikiuojasi Prancūzija su 104,5 mlrd. eurų, o trečioje – Italija (45,3 mlrd. eurų). Vokietija ir Ispanija, nepaisant didelės ekonomikos, surinko mažiau – atitinkamai 41,4 ir 36,8 mlrd. eurų.
Tuo tarpu Estija šio mokesčio surinko mažiausiai visoje Europoje – vos 110 mln. eurų. Lietuva taip pat patenka tarp valstybių, kuriose nekilnojamojo turto mokestis yra labai mažas, ir 295 mln. eurų.
Pagal bendrą mokestinių pajamų struktūrą, Prancūzijoje nekilnojamojo turto mokestis sudaro net 8,4 proc. visų surenkamų mokesčių. Panašiai aukštą dalį turi Belgija (7,4 proc.), Graikija (7 proc.) ir Ispanija (6,7 proc.). Tuo tarpu Estijoje ir Čekijoje šis rodiklis siekia tik apie 0,8 proc.
Lietuvoje nekilnojamojo turto mokesčio sistema keisis nuo 2026 metų
2025 metų birželio 26 dieną Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuris įsigalios nuo 2026 metų pradžios.[2] Jame įtvirtinta nauja tvarka, aiškiai išskirianti pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą gyventojų turimą turtą.
Pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatytas neapmokestinamasis dydis – ne mažesnis nei 450 tūkst. eurų. Šį dydį ir tarifą galės nustatyti savivaldybių tarybos, tačiau jeigu jos sprendimo nepriims, visoje teritorijoje galios 0,1 proc. tarifas sumai, viršijančiai 450 tūkst. eurų.
Kitam gyventojų turimam turtui bus taikomos progresinės mokesčio normos:
- iki 50 tūkst. eurų – 0 proc.;
- nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų – 0,2 proc.;
- nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,4 proc.;
- nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. eurų – 0,6 proc.;
- nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų – 0,8 proc.;
- virš 1 mln. eurų – 1 proc.
Šie pakeitimai reiškia, kad nuo 2026 metų nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje taps labiau diferencijuotas, susietas su turto verte ir labiau priartės prie vakarietiškų modelių, nors bendras jo svoris šalies biudžete išliks kur kas mažesnis nei Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
