Apkaltos inicijavimą palaikė ir konservatoriai, ir liberalai – buvo surinkti 37 parašai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai antradienį paskelbė surinkę reikiamą parašų skaičių Seimo nario, buvusio premjero Gintauto Palucko apkaltos procesui pradėti. Frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė patvirtino, kad surinkta daugiau nei būtina:[1]
„Apkaltos komisijos sudarymas bus vienas pirmųjų išbandymų naujai besiformuojančiai valdančiajai daugumai. Rudens sesijos pradžioje matysime, kas svarbiau, priesaika ir Konstitucija ar tęsti įstatymų nesilaikymo dangstymą“.
Pagal Seimo statutą, apkaltai inicijuoti reikia mažiausiai 36 parlamentarų parašų. Pasak M. Lingės, prie konservatorių daugumos prisidėjo Liberalų sąjūdžio nariai, taip pat Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Širinskienė. Iš viso surinkti 37 parašai.
Konservatorių dokumente teigiama, kad G. Paluckas eidamas Seimo nario pareigas sprendė privataus verslo klausimus, siekė asmeninės naudos ir taip šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Kaip akcentavo M. Lingė, yra pagrindo manyti, kad jis „sulaužė priesaiką, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, sąžiningumo principą, nevykdė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, delsdamas visiškai atlyginti jam teismo priteistą padarytą žalą“.
Netikėta parama: Agnė Širinskienė pritaria daliai teiginių
Tarp pasirašiusiųjų išsiskyrė viena pavardė – prie apkaltos iniciatyvos prisidėjo demokratė A. Širinskienė, kuri pastaruoju metu dirbo opozicijoje, bet nepriklauso konservatorių blokui. Ji paaiškino savo sprendimą:[2]
„Iš tikrųjų, aš daliai tų teiginių pritariu. Vienas dalykas – ir veikla, kuri susijusi su įmone, ir aktyvus dalyvavimas įmonės veikloje, direktorių skyrimas, kiti dalykai… Manau, ir teisininkai, ir konstitucinės teisės žinovai viešai komentavo, kad tai nėra suderinama su Seimo nario statusu. Tai daliai tų teiginių aš tikrai pritariu ir manau, kad KT galėtų pateikti vertinimą. Būtų aišku ne tik Paluckui, bet ir visai eilei Seimo narių, kurie kartais užsiima užklasine veikla“.
Konservatorių frakcijos seniūnas M. Lingė taip pat akcentavo, kad procesas dabar turi pereiti į kitą etapą:
„Seimo statutas numato, kad kai yra surinkti parašai, tai Seimas turi sudaryti specialiąją komisiją. Manome, kad viename iš pirmųjų Seimo rudens sesijos posėdžių turėsime galimybę šį klausimą pristatyti, kad Seimas galėtų apsispręsti dėl komisijos sudarymo ir jos sudėties. Ir tik tada, komisijai baigus darbą, (…) būtų priimamas Seimo sprendimas kreiptis į KT išvados“.
Pasak parlamentarų, ypatingą dėmesį kelia tai, kad G. Paluckas dalyvavo verslo akcininkų susirinkimuose bei priiminėjo įmonės strateginius sprendimus, nors tuo metu ėjo Seimo nario pareigas. Tokia veikla, anot jų, patvirtina nuoseklų privačios veiklos vykdymą, nesuderinamą su Konstitucija.
Sprendimas dėl komisijos sudarymo bus priimtas rudens sesijoje
Ši apkaltos iniciatyva įvyko po to, kai G. Paluckas atsistatydino iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų. Sprendimas buvo susijęs su teisėsaugos pradėtais tyrimais ir didėjusiu spaudimu dėl jo verslo ryšių bei praeities veiklos.
Laikinasis LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad ekspremjeras ketina apskritai pasitraukti iš politikos. Pasak jo, G. Paluckas gali apsispręsti dėl mandato atsisakymo iki Seimo rudens sesijos pradžios.
Artėjant rugsėjo 10 dieną prasidėsiančiai Seimo rudens sesijai, parlamentarai turės apsispręsti dėl specialiosios komisijos steigimo. Nuo šios komisijos darbo priklausys, ar klausimas pasieks Konstitucinį Teismą, o vėliau – ar bus inicijuotas visas apkaltos procesas.
Tai gali tapti vienu iš pirmųjų didelių išbandymų naujajai daugumai, kurį, pasak M. Lingės, teks spręsti tarp konstitucinės priesaikos laikymosi ir politinių interesų.
