Smurtas mokykloje prieš pedagogą – teismo procesas baigtas, tėvai sutiko atlyginti žalą
Šiauliuose pasibaigė precedento neturinti byla, kurioje 14-metis paauglys smurtavo prieš mokytoją pamokos metu. Ši byla sulaukė didelio dėmesio dėl smurto masto, jo pasekmių pedagogui ir visuomenės reakcijos.
2023 metų rugsėjo 21-ąją, Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijoje, paauglys nepakluso mokytojo nurodymui nesinaudoti telefonu. Paėmus telefoną, mokinys puolė mokytoją: griebė už gerklės, bandė smaugti ir sulaužė akinius. Pagalbos į pagalbą atskubėjo tik vienas mokinys, o kiti situaciją filmavo ir vėliau paskelbė internete. Nukentėjęs pedagogas buvo nuvežtas į ligoninę, o į pamokas grįžo tik po mėnesio[1].
Paauglys nebegrįžo į gimnaziją – jo elgesys jau buvo seniai problematiškas: smurto išpuoliai prasidėjo dar pradinėse klasėse, kai jis pieštuku badė bendraklasius, traiškė durimis pirštus, o vėliau tyčiojosi iš silpnesnių moksleivių. Nepaisant to, tėvai nuolat jį gynė, teigdami, kad jis buvo išprovokuotas ir tik gindavosi.
Teismo procese tėvų versijos buvo atmestos, o civilinėje byloje mokytojas iš atsakovų priteisė 2 369 eurus neturtinei žalai, 1 684 eurus bylinėjimosi išlaidoms ir dar 2 686 eurus mokyklos išlaidoms. Tėvai sutiko atlyginti šias sumas, taip užbaigdami bylą be apeliacijos.
Tam tikra pergalė prieš nebaudžiamus jaunuolius
Pedagogas pabrėžė, kad šios pergalės reikšmė – ne tik asmeninė, bet ir visuomeninė: smurto prieš mokytojus atvejų daugėja, tačiau dažniausiai jie nutylimi iš baimės dėl bylinėjimosi išlaidų. Jis pasidžiaugė bendruomenės palaikymu – kolegų, profesinių sąjungų, administracijos ir mokinių, kurie prisidėjo pedagogo teisinėms išlaidoms ir reabilitacijai.
Mokytojas prisiminė, kad paėmė mokinio telefoną, siekdamas pamoką vesti tvarkingai, nes klasė buvo nepaklusni. Nepaisant ilgamečio pedagoginio darbo patirties, jis nesitikėjo tokios smurtinės reakcijos. Mokytojas pabrėžė, kad fizinė reakcija į tokį išpuolį pedagogui nebuvo įmanoma, todėl konfliktą teko valdyti kitais būdais.
Nukentėjusysis taip pat atkreipė dėmesį, kad jaunuolių nebaudžiamumas gali išplėsti ribas: jei vieną kartą paauglys gali smurtauti be pasekmių, jis linkęs tai kartoti kitur ir kitokiais būdais. Dėl šios priežasties teismo sprendimas, pagal kurį tėvai atlygino žalą, yra svarbus ne tik šiam pedagogui, bet ir visai bendruomenei bei tėvams, kurių vaikai patyrė panašų smurtą.
Policija tyrimo nepradėjo, 14-mečio ugdymas vyko nuotoliniu būdu
Tuo tarpu įvykus šiam smurto protrūkiui prieš pedagogą, nustebino policijos veiksmai – ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama, kad paauglys dar neturi 16 metų, nuo kurio galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, ir kad mokytojo veiksmai besiginant nesudaro nusikalstamos veiklos sudėties[2].
Nepaisant incidento, paauglys liko tos pačios gimnazijos mokiniu ir toliau mokėsi nuotoliniu būdu, tėvams sutikus su tokia ugdymo forma. Tuo pačiu metu Šiaulių policijos duomenimis, tas pats paauglys buvo įtrauktas į kitą tyrimą – spalio 1 dieną Kelmės policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės kaimo parduotuvėje.
Po smurto protrūkio 36 gimnazijos pedagogai kreipėsi į mokyklos direktorių ir savivaldybę, prašydami, kad paauglys nebebūtų mokomas įprastu būdu, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir darbo aplinkos tvarką.
Šiaulių savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė pabrėžė, kad nuotolinis mokymas buvo pasirinktas laikantis teisinių reikalavimų ir su tėvų sutikimu, o incidentas atskleidė platesnę problemą – smurto reiškinį mokyklose, keliantį susirūpinimą visoje Lietuvoje. Savivaldybė parengė raštą Vyriausybei, siūlydama peržiūrėti teisės aktus ir aiškiau reglamentuoti švietimo pagalbą bei vaikų apsaugos mechanizmus.
