Vilniuje griaunamas buvęs darželis Vokiečių gatvėje – atvers kelią Didžiajai sinagogai
Rugpjūčio 18 d. Vilniuje prasideda buvusio darželio-mokyklos Vokiečių g. 13A griovimo darbai, kurie žymi svarbų žingsnį atveriant istoriškai reikšmingą Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Mikvės teritoriją. Pastatas, kuriame nuo 2018 metų nevykdyta ugdymo veikla, ilgą laiką stovėjo tuščias, o jo griovimas leis išsaugoti ir pabrėžti kultūrinę bei istorine vertę turinčią erdvę.
Kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas valstybės saugomu nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektu[1].
Šiuo metu planuojama, kad griovimo darbai bus baigti iki rugsėjo 5 dienos, juos vykdys UAB „Grinda“. Ekspertai ir visuomenė akcentuoja, kad darželio nugriovimas – ne tik praktinis sprendimas, bet ir simbolinis: tai galimybė miestui susigrąžinti dalį prarastos istorijos, atkurti erdvę, kur kadaise veikė viena svarbiausių bendruomenės vietų.
Išsaugota teritorija esą galės būti naudojama edukacijai, kultūros renginiams ir atminimo ženklams, o Vilniaus senamiesčio gyventojai ir lankytojai turės progą tiesiogiai susipažinti su miesto žydų bendruomenės paveldu, kuris ilgą laiką buvo uždarytas ir mažai prieinamas.
Ar tai tikrai tinkamas sprendimas darželių trūkumo akivaizdoje?
Tačiau patys vilniečiai stveriasi už galvų ir svarsto, ar taip tikrai turėtų elgtis už tokias pertvarkas atsakingi politikai, kai Vilniuje ir taip sunku gauti darželį. Darbo ir šeimos derinimas čia tampa tikru iššūkiu, ypač mažamečius vaikus auginančioms moterims, kurios dažniausiai išeina į vaiko priežiūros atostogas ir laikinai pasitraukia iš darbo rinkos[2].
Kasmetinis darželių priėmimas dažnai primena loteriją: daugelyje mikrorajonų vietų trūksta, o laisvos vietos ne visada atitinka amžiaus grupę ar kalbos poreikius. Dėl to tėvai neretai turi rinktis nepatogų darželį arba ilgiau prasitęsti vaiko priežiūros atostogas, dažnai moterų karjeros ir šeimos pajamų sąskaita.
Nepakankamas valstybinių darželių prieinamumas ilgainiui gali turėti finansinių pasekmių moterims – atlyginimų ir pensijų skirtumai tarp vyrų ir moterų ypač ryškūs 31–40 metų grupėje, kai daug moterų iš darbo išeina prižiūrėti vaikų. Nors savivaldybės siūlo kompensacijas už privačius darželius ir auklių paslaugas, jos pasiekia ne visas šeimas.
Savo ruožtu Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ragina ieškoti lankstesnių sprendimų: valandinių darželių, trumpesnių grupių laikų, nuotolinio darbo galimybių ir kitų priemonių, kurios leistų šeimoms lengviau suderinti darbą ir vaikų priežiūrą bei palaipsniui grįžti į darbo rinką.
Šiauliuose žydų bendruomenei perduodamos valstybinės patalpos bendruomenės reikmėms
O štai pernai metų gegužę Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris nudžiugino žydų bendruomenę Šiauliuose: jai perduodamos 418,78 kvadratinių metrų administracinės patalpos. Tuo metu pastatai priklausė Turto bankui, tačiau galiausiai juos buvo nuspręsta perleisti viešajai įstaigai „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“.
Sprendimas grindžiamas Holokausto laikotarpiu neteisėtai prarasto Lietuvos žydų turto kompensavimo įstatymu. Įstatymas numato, kad už perimtą valstybės nuosavybėn žydų turtą mokama piniginė kompensacija, tačiau perduodant pastatus bendruomenės reikmėms, kompensacijos suma sumažinama – šiuo atveju 2024 m. ji sumažėjo 165 tūkstančiais eurų.
Patalpos naudojamos tik Lietuvoje gyvenančių ar šalies pilietybę turinčių žydų tautybės asmenų religiniams, kultūros, švietimo, sporto ir kitų bendruomenės tikslų Lietuvoje puoselėti.
