Kibernetinių atakų daugėja, todėl gyventojai tampa svarbia grandimi saugumo sistemoje
Krašto apsaugos ministerija pradeda komunikacijos kampaniją „Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!“, skirtą visuomenės atsparumui stiprinti.[1]
Pasak viceministro Tomo Godliausko, valstybės kibernetinis saugumas neatsiejamas nuo kiekvieno žmogaus budrumo ir gebėjimo atpažinti grėsmes.
Sukčiai vis dažniau naudoja socialinės inžinerijos metodus bei technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, todėl gyventojų sąmoningumas tampa kritiškai svarbus. Kampanija siekiama, kad paprastos taisyklės įsitvirtintų žmonių galvose kaip automatinė apsaugos reakcija.
Statistika rodo didėjantį incidentų skaičių
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, 2024 metais užregistruota 63 proc. daugiau kibernetinių incidentų nei 2023-iaisiais. Šį augimą lėmė ne tik didesnės grėsmės, bet ir tai, kad visuomenė vis dažniau praneša apie patirtus sukčiavimo atvejus.
Visame pasaulyje pastebima panaši tendencija – organizuoti sukčių tinklai, kuriuose žmonės specialiai mokomi apgaudinėti kitus. Pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje „scam compounds“ – neteisėti kompleksai, įrengti Kambodžos, Laoso ar Mianmaro teritorijose – kur verčiami veikėjai vykdyti apgavystes internete, apimant ir priverstinį darbą.[2]
Lietuvoje vien per pirmą šių metų pusmetį fiksuota 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, iš kurių daugiausia buvo suklastotų SMS žinučių ir elektroninių laiškų.
Paprasta trijų žodžių formulė tampa savotiška signalizacija nuo apgavikų
Kampanijos idėja – įtvirtinti paprastą ir lengvai įsimenamą frazę:
„Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!“.
Kūrybos vadovas Linas Migonis pabrėžia, kad ši žodžių kombinacija turėtų tapti refleksu, padedančiu žmogui sustoti prieš priimant sprendimą.
Sukčiai dažnai siekia sukelti netikėtą stresą, išprovokuoti emocijas, kad žmogus greitai suteiktų duomenis ar pervestų pinigus.
Kartojant šią taisyklę tikimasi, kad net ir spaudimo situacijoje žmonės turės laiko pagalvoti, pasikonsultuoti su artimaisiais ar kreiptis į teisėsaugą.
Prevencija ir švietimas – pagrindinės gynybos priemonės prieš sukčius
Pasak kampanijos kūrėjų, techninės priemonės nėra vienintelė gynybos linija, o svarbiausia – asmens įgūdžiai. Būtent todėl KAM pabrėžia prevencijos svarbą ir kviečia gyventojus dalyvauti įvairiose edukacinėse iniciatyvose.
Viena jų – nemokamas kursas „Kibernetinė higiena senjorams“, parengtas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro.[3]
Šios priemonės turi padėti visuomenei atpažinti kibernetinius incidentus, sustiprinti savisaugos mechanizmus ir neleisti sukčiams pasiekti savo tikslo.
