Trumpas ir Putinas sėdo prie stalo: Europa kalba apie viltį dėl taikos, bet skeptikų netrūksta
Alaskoje, Ankoridže, įvykęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas sukrėtė pasaulio politikos sceną – nors jokio paliaubų ar taikos susitarimo nebuvo pasiekta, daugelis Europos lyderių kalba apie realią viltį užbaigti jau trejus su puse metų trunkantį karą Ukrainoje.
Britų premjeras Keiras Starmeris gyrė Trumpo pastangas: „Jo lyderystė priartino mus prie karo pabaigos kaip niekada anksčiau.“ Panašiai kalbėjo ir Viktoras Orbánas, pabrėždamas, kad pasaulis šiandien esą yra saugesnis. Italijos premjerė Giorgia Meloni tai pavadino „vilties žybsniu“.
Vis dėlto ne visi dalinasi optimizmu. ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Maskva neturi jokio noro greitu metu nutraukti karo: „Putinas vilkina procesą ir tikisi išsisukti. Be JAV spaudimo rimtų derybų nebus.“
Šeštadienį bendrajame pareiškime Europos lyderiai – nuo Macrono iki Tusko ir von der Leyen – paragino surengti trilaterales derybas tarp Trumpo, Zelenskio ir Putino. Jie pabrėžė, kad Ukraina privalo gauti „geležines saugumo garantijas“, o Rusija negali turėti veto dėl šalies stojimo į NATO ar ES.
Prezidentas Zelenskis jau pranešė pirmadienį susitiksiantis su Trumpu, o pats JAV prezidentas po derybų sakė, kad „daug punktų suderinta“, bet liko „vienas ar du labai svarbūs klausimai“. „Dabar kamuolys Zelenskio rankose“, – pridūrė jis.
Merzo vertinimas: Trumpas nepadarė nuolaidų Ukrainai, JAV siūlo saugumo garantijas
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas po susitikimo tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino Aliaskoje pabrėžė, kad nors renginys turėjo „šviesos ir šešėlių“, svarbiausia – politinis progresas.
Pasak jo, Trumpas nepadarė jokių nuolaidų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir laikėsi linijos, suderintos su europiečiais bei prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai Merzas įvardijo kaip aiškų žingsnį į priekį, o viena didžiausių teigiamų naujienų – JAV pasirengimas suteikti Ukrainai saugumo garantijas kartu su Europa net ir po karo pabaigos.
Kancleris taip pat atkreipė dėmesį į būsimą Trumpo ir Zelenskio susitikimą Vašingtone bei galimą trilateralinių derybų formatą su Putinu, nors Maskvos patvirtinimo kol kas nėra.
Jis paragino Europos Sąjungą stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir „pagaliau suaugti“, kad žemynas galėtų savarankiškai užtikrinti taiką ir laisvę. Vis dėlto Merzas pabrėžė, kad kelias iki tikro taikos susitarimo dar ilgas, o Putino nenoras sustabdyti karo veiksmų net derybų metu rodo „didelę nepagarbą“ ir Maskvos pasitikėjimą savimi.
Europos lyderiai Zelenskį lydės į Vašingtoną
Tuo tarpu Europos lyderiai ruošiasi lydėti Zelenskį į Vašingtoną pirmadienį, siekdami sustiprinti Ukrainos prezidento pozicijas prieš spaudimą greitai pasirašyti taikos susitarimą su Rusija. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės premjeras Keir Starmer surengė susitikimą, kuriame aptarė, kaip užtikrinti tvirtas saugumo garantijas Ukrainai ir palaikyti jos suverenitetą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Ukraina turi tapti „geležiniu ežiu“ – galinga gynybai, nepajudinama ir neįveikiama teritorijos saugumui.
Europos vadovai siekia, kad Zelenskio vizitas Baltuosiuose rūmuose būtų konstruktyvus, o ne pasikartotų jo ankstesnio vizito scenarijus, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas JD Vance viešai kritikavo Ukrainos prezidentą. Lyderiai taip pat pabrėžė, jog bet koks taikos susitarimas turi užtikrinti Ukrainos gynybines galimybes, teises spręsti dėl savo teritorijos ir tvirtas saugumo garantijas, įskaitant JAV vaidmenį.
Tikslas – parodyti vieningą Europos paramą Ukrainai ir sustiprinti jos pozicijas derybose su Maskva.
R. Juknevičienė: pasaulis pradeda atrodyti baisiai
Į Trumpo ir Putino susitikimą Aliaskoje aitriai sureagavo ir Lietuvos politikė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Ši rėžė, kad po penktadieninių įvykių JAV, jos nuomone, Amerikos pasaulinė pozicija ir garbė buvo rimtai sužlugdyta.
Anot R. Juknevičienės, susitikimo metu JAV kariuomenė atrodė klūpanti prieš agresorių, o pati Amerika – silpna ir apgailėtina. Ji pasmerkė šį įvykį kaip „didžiausios gėdos dieną“ ir nusivylimą pasauliu, kuriam anksčiau Amerika buvo pagrindinė atrama prieš blogį (SSRS laikų kontekste).
Visgi, anot jos, nepaisant šios gėdos, demokratinio pasaulio lyderiai turi prisiimti atsakomybę ir stengtis išsaugoti laisvą pasaulį. Europarlamentarė savo ruožtu paragino Europą ir kitus sąjungininkus imtis veiksmų, net jei tai reikalauja „atsargiai rinkti žodžius“ ir gelbėti likusius Amerikos garbės likučius.
Šakalienė: Trumpo ir Putino susitikimas – Rusijos manipuliacijų ir grėsmių Ukrainai ženklas
Į šį susitikimą sureagavo ir laikinai krašto apsaugos ministrės pareigas einanti Dovilė Šakalienė, kritikavusi Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje kaip Rusijos manipuliacijų ir užmaskuotų grasinimų Ukrainai bei Europai instrumentą.
Ji pažymėjo, kad tuo metu, kai Trumpas teigė „nėra jokio sandorio, kol nėra sandorio“, Putinas tikisi, jog Ukraina ir Europa neįsikiš į derybų eigą, tuo pačiu tęsiant civilių bombardavimą Ukrainoje, o susitikimo diplomatinis tonas kontrastavo su Putino agresija.
Kaip susitikimą vertina kiti mūsų politikai?
Lietuvos politikai ir diplomatai vertina Aliaskos susitikimą tarp D. Trumpo ir V. Putino kaip Ukrainos pažeminimą ir V. Putino diplomatijos pergalę. Buvęs ambasadorius Vygaudas Ušackas pabrėžia, kad D. Trumpas demonstravo žymiai didesnę chemiją su V. Putinu nei su V. Zelenskiu, o paliaubų klausimas dabar perkeltas į Ukrainos prezidento pusę, be aiškių atsakymų iš JAV ar Rusijos.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigia, kad D. Trumpas spaudžia V. Zelenskį daryti teritorinių nuolaidų, o tokia situacija yra „stiprus pažeminimas“, nes V. Putinas buvo priimtas kaip lygiavertis valstybės vadovas.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipia dėmesį į diplomatinių Vakarų vertybių sumenkinimą, stebint šiltą D. Trumpo ir V. Putino bendravimą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžia, kad susitikimas nepriartino karo pabaigos ir neatnešė realių pokyčių Ukrainos naudai.
Geopolitikos ekspertai, įskaitant Liną Kojalą, pažymi, kad V. Putinas vizualiai triumfavo, o D. Trumpas išvyko be konkrečių rezultatų, o Rusijos izoliacija nebuvo sustiprinta. Iš esmės, Lietuvos politikų vertinimu, susitikimas parodė, kad V. Putinas išlieka stiprus ir Vakarai buvo priversti prisitaikyti, o Ukraina liko viena karo akivaizdoje.
Lietuvos politikų vertinimai rodo, kad nors Europoje girdisi vilties balsai, mūsų šalyje vyrauja skepticizmas ir nuogąstavimai, jog Maskva derybas naudoja tik kaip manipuliacijos priemonę.
