Parlamento valdyba dėl neeilinės sesijos turėtų apsispręsti jau pirmadienį
Pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas patvirtino, kad socialdemokratų frakcija baigė rinkti parašus dėl neeilinės Seimo sesijos.
„Mes surinkom, 51 mūsų pasirašė (…). Parašai yra, jie perduoti, ar šiuo metu yra perduodami Seimo pirmininkui. Ir tada Seimo pirmininko potvarkiu valdyba paskelbiama“, – BNS pirmadienį sakė J. Olekas.[1]
Politikas pridūrė, kad sprendimas dėl sesijos turėtų būti priimtas netrukus. „Mes laukiam pirmininko parašų įvertinimo ir, pagal mano supratimą, mes turėtume susirinkt, nes valdyba turi paskelbti tą neeilinę sesiją“, – aiškino jis.
Seimo valdybos posėdis planuojamas pirmadienį, o socialdemokratai tikisi, kad sprendimas bus patvirtintas be papildomų vilkinimo priežasčių.
Neeilinėje sesijoje bus svarstoma premjerės kandidatūra
Laikinasis socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad Seimas į neeilinę sesiją turėtų rinktis ketvirtadienį. Jos metu parlamentarai apsispręs dėl Ingos Ruginienės kandidatūros į premjerės pareigas.
Neeilinės sesijos šaukimo prireikė po to, kai iš premjero posto pasitraukė Gintautas Paluckas. Į jo vietą socialdemokratai pasiūlė I. Ruginienę, o praėjusią savaitę jos kandidatūrą Seimui pateikė prezidentas Gitanas Nausėda.[2]
Jei Seimas patvirtins I. Ruginienę ministre pirmininke, ji turės ne daugiau kaip per penkiolika dienų parlamentui pateikti su prezidentu suderintą naują Ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą. Abi jos dalys taip pat turės būti patvirtintos Seimo balsavimu.
Tolimesni politiniai sprendimai numatomi rugpjūčio pabaigoje
M. Sinkevičiaus teigimu, po kandidatės patvirtinimo Seimas vėl rinksis į posėdį rugpjūčio 26 dieną, kuriame bus pristatyta naujoji Vyriausybė. Tokiam procesui užtenka vos kelių savaičių, nes rudens sesija oficialiai prasidės tik rugsėjo 10 dieną.
Pagal įstatymą, norint sušaukti neeilinę sesiją, reikia surinkti bent 47 parlamentarų parašus. Šį kartą socialdemokratų iniciatyvą palaikė 51 Seimo narys.[3]
Primintina, kad G. Paluckas iš pareigų pasitraukė teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslo veikla, bei augant klausimams dėl jo praeities. Ši situacija paskatino spartesnį politinį procesą, kad šalies Vyriausybė neturėtų ilgo vadovavimo vakuumo.
