Bolivijos prezidento rinkimai pirmą kartą keliasi į antrą turą: kairiųjų valdymas baigiasi
Bolivijoje prezidento rinkimai pirmą kartą per šalies istoriją keliasi į antrą turą. Po beveik dvidešimt metų trukusio kairiųjų „Movimiento al Socialismo“ (MAS) dominavimo, dėl prezidento posto susigrums du dešiniųjų pažiūrų kandidatai — senatorius Rodrigo Paz Pereira ir buvęs prezidentas Jorge „Tuto“ Quiroga. Nei vienas iš jų negavo pakankamos balsų persvaros, todėl antrasis turas vyks spalio 19 dieną.
Netikėtu rinkimų favoritu tapo 57 metų centristinių ir dešiniųjų pažiūrų senatorius Rodrigo Paz Pereira, kampanijos pradžioje turėjęs vos 3 proc. palaikymą apklausose, tačiau dabar surinkęs 32,1 proc. balsų. Antroje vietoje liko 65 metų Jorge Quiroga, konservatyviosios „Alianza Libre“ koalicijos kandidatas, gavęs 26,9 proc. balsų. Trečiasis liko daug rinkimų kampanijos laiką pirmavęs verslininkas Samuelis Doria Medina su 19,89 proc., tačiau jis pripažino pralaimėjimą ir pareiškė remsiantis Paz Pereira[1].
„Noriu padėkoti visiems vyrams ir moterims, kurie padarė tai įmanoma ir suteikė balsą tiems, kurie neturėjo jokio balso, kurie nebuvo matomi apklausose, kurie neegzistavo“, sakė Paz Pereira, buvusio prezidento Jaime Paz Zamora sūnus. Jis ypač dėkojo savo kandidatui į viceprezidentus, buvusiam policijos kapitonui Edmanui Lara Montaño, išgarsėjusiam dėl korupcijos demaskavimo. „Mes kovosime su korupcija akis į akį, po velnių!“ emocingai pareiškė jis La Pase.
Jorge Quiroga savo ruožtu teigė: „Tai istorinė naktis — ne vienai partijai, ne vienai frakcijai, ne vienai kandidatūrai, o visiems boliviečiams, kurie šiandien kalbėjo stipriai, su tikėjimu, su viltimi ir su orumu. Mes žengėme milžinišką žingsnį geresnės ateities link.“
Kairiųjų „Movimiento al Socialismo“ partija patyrė istorinį smūgį
Šie rinkimai žymi istorinį kairiųjų „Movimiento al Socialismo“ nuosmukį. Dabartinis prezidentas Luisas Arce, smarkiai kritikuojamas dėl ekonominės krizės, atsisakė kandidatuoti ir pasiūlė savo vidaus reikalų ministrą Eduardo del Castillo. Pastarasis surinko vos 3,15 proc. balsų – minimaliai viršijo ribą, leidžiančią partijai išsaugoti teisinį statusą.
Kairiųjų kandidatai taip pat susidūrė su priešiškumu rinkimų dieną. Senatorius Andrónico Rodríguez, buvęs MAS narys, kandidatavęs su maža koalicija ir gavęs 8 proc. balsų, buvo išplūstas ir apmėtytas akmenimis Moralezo tvirtovėje Entre Ríoso mieste. Tuo pat metu rinkimų komisija užfiksavo ir incidentą, kai prie tos pačios apylinkės buvo aktyvuotas sprogmuo.
Buvęs prezidentas Evo Moralesas, kurio kandidatūrą teismas užblokavo, ragino savo šalininkus balsuoti sugadinant biuletenius. Preliminariais duomenimis, net 19,1 proc. balsų buvo pripažinti negaliojančiais — keturis kartus daugiau nei istorinė Bolivijos vidutinė norma. Moralesas, kuriam išduotas arešto orderis dėl nepilnametės išnaudojimo bylos, kaltinimus vadina politiškai motyvuotais ir toliau gyvena Chapare regione, apsuptas ištikimų rėmėjų.
Naujoji valdžia žada kovą su korupcija ir pokyčius ekonomikoje, bet rinkėjų laukia sunkus kelias
Rinkimų rezultatus stipriai paveikė gili ekonominė krizė — didžiausia per keturis dešimtmečius. Bolivijoje trūksta degalų, užsienio valiutos, kyla infliacija, o įsiskolinimai spaudžia valstybės finansus. Šalies gyventojai kaltina kairiųjų valdžią dėl ekonominio chaoso, o balsavimas už opozicijos kandidatus dažnai buvo laikomas protestu prieš MAS.
R. Paz Pereira rinkimų kampaniją grindė pažadais stiprinti regionus, mažinti centrinės valdžios galią ir suteikti lengvatinius kreditus bei mokesčių atokvėpius smulkiajam verslui. Jis pasisako už importo barjerų panaikinimą produktams, kurių šalis pati negamina. J. Quiroga, buvęs tarptautinių organizacijų ekonomistas, pristato save kaip patyrusį valstybės vadovą, galintį stabilizuoti padėtį[2].
Abu kandidatai laikomi palankiais užsienio investicijoms, ypač į strateginius ličio išteklius, kurie yra itin svarbūs elektromobilių ir atsinaujinančios energetikos pramonei. Ekspertai mano, kad pasikeitus valdžiai, Bolivija gali atnaujinti glaudesnius santykius su JAV, nutolusius per pastaruosius du dešimtmečius, kai MAS stiprino ryšius su Kinija, Rusija ir Iranu.
Galutiniai oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti per septynias dienas, tačiau jau dabar aišku, kad Bolivijos politinėje istorijoje prasideda naujas etapas — šalis rinkosi nutraukti beveik dviejų dešimtmečių kairiųjų dominavimą.
