Konservatoriai ir liberalai vienijasi dėl Gintauto Palucko apkaltos
Artėjant Seimo rudens sesijai, konservatoriai pradėjo rinkti parašus apkaltos procesui prieš atsistatydinusį premjerą ir Seimo narį Gintautą Palucką. Pasak opozicijos, jis eidamas parlamentaro pareigas steigė ir valdė privačią įmonę „Garnis“, dalyvavo jos akcininkų susirinkimuose bei priėmė strateginius sprendimus, o įmonei, kai Paluckas ėjo premjero pareigas, buvo suteikta lengvatinė 200 tūkst. eurų paskola iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
Be to, konservatoriai primena, kad jis delsė atlyginti teismo priteistą 16,5 tūkst. eurų žalą Vilniaus savivaldybei, galutinę sumą sumokėdamas tik šių metų liepą. Šiuos veiksmus oponentai laiko Konstitucijos ir priesaikos pažeidimu bei Seimo nario mandato nesuderinamumo su verslo veikla įrodymu[1].
Apkaltai inicijuoti reikia bent 36 Seimo narių parašų – konservatoriai turi 28, o liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad jų frakcija (12 narių) prisidės prie iniciatyvos, pabrėždama, jog klausimai dėl G. Palucko verslų išlieka neatsakyti. Politinę įtampą didina ir tai, kad teisėsauga atlieka du ikiteisminius tyrimus dėl jo verslo, o žurnalistiniai tyrimai atskleidė galimus interesų konfliktus.
Laikinasis socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad Paluckas ketina trauktis ne tik iš premjero ir LSDP pirmininko pareigų, bet ir apskritai iš politikos.
Apkaltai telkiasi ir Seimo opozicija
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga pareiškė, jog galimi planai jungtis prie valdančiosios daugumos nekeistų jų principinės pozicijos[2].
„Standartas turi būti visiems vienodas. Jei žmogus pažeidė įstatymus ar nuslėpė informaciją, buvimas valdžioje ar opozicijoje neturėtų to paneigti“, – teigė Veryga, pridurdamas, kad būtų sąžininga, jog Paluckas trauktųsi savo noru ir nereikėtų apkaltos.
Nors „valstiečių“ darbotvarkėje šiuo metu dominuoja koalicijos klausimai, partija neatmeta, kad prie apkaltos grįš.
Apklausa: ką palaikytų gyventojai?
Savo ruožtu, siekiant išsiaiškinti skaitytojų poziciją, 77.lt surengė apklausą, kurioje teiraujasi, ar G. Paluckui turėtų būti pradėtas apkaltos procesas[3].
Šiuo metu apklausos rezultatai pasiskirstė taip: apkaltos procesui pritartų 19 skaitytojų, nepritartų – 62. Vis dėlto, kadangi tai nėra reprezentatyvus tyrimas, apklausos duomenys neatspindi bendros visuomenės nuomonės.
Kai kuriuose komentaruose buvo išreikšta nuomonė, kad pirmiausia patiems konservatoriams esą derėtų „apsikuopti savo daržą“ pradedant tyrimu Landsbergio už eurą įsigytam sklypui, dėl praloštų Š. Stepukonio milijonų bei dėl neva parduoto „Ignitis“.
Pažymėtina, kad tai yra vidinė portalo skaitytojų apklausa, o ne visuomenės nuomonės tyrimas, todėl jos rezultatai negali būti apibendrinami ar taikomi platesniam gyventojų požiūriui.
Naujas posūkis Paluckų byloje
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą dėl kreditinio sukčiavimo, kuriame figūruoja buvęs premjeras Gintautas Paluckas ir jo brolis Danas Paluckas. Trečiadienį FNTT atliko mažiausiai dešimt kratų Vilniaus, Klaipėdos ir kitose apskrityse, įtariamųjų gyvenamosiose ir darbo patalpose bei automobiliuose, paimant tyrimui svarbius dokumentus ir daiktus. Kaip ir visi įtariamieji, jie laikomi nekaltais, kol teismas nenustatys kitaip[4].
Per operaciją sulaikyti keturi asmenys, įskaitant D. Palucką. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos deleguotieji prokurorai Lietuvoje.
Ikiteisminis tyrimas apima galimą kreditinį sukčiavimą, dokumentų klastojimą, papirkimą ir kyšininkavimą. Įtariama, kad įmonė galėjo apgaule įgyti daugiau nei 136 tūkst. eurų ES finansinės paramos. Tyrimo centre – dvi įmonės: su G. Palucku siejama įmonė „Garnis“, gavęs 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš ILTE, ir su D. Palucko šeima siejama įmonė „Dankora“, kuri ES paramos konkursą laimėjo per „Garnis“.
Įtariama, kad „Dankora“ apgaule įgijo daugiau nei 136 tūkst. eurų ES finansinės paramos. Įmonė paskelbė grąžinsianti paramą, projektą tęsiant iš savo lėšų, motyvuodama darbuotojų ir šeimų ramybe.
Dėl tyrimo ir augančių klausimų apie savo verslo ryšius G. Paluckas rugpjūčio pradžioje pranešė pasitraukiantis iš premjero pareigų ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko posto. FNTT teigia, kad ikiteisminis tyrimas vyksta itin aktyviai ir įtariamųjų sąrašas gali plėstis, o papildoma informacija visuomenei bus pateikta vėliau.
Traukdamasis iš pareigų kreipėsi į visuomenę
77.lt primena, kad liepos pabaigoje traukdamasis iš premjero posto G. Paluckas laišku kreipėsi ir į visuomenę[5].
„Esu žmogus ir turiu pripažinti, kad klaidų savo ankstesnėje veikloje esu padaręs ne vieną – dar kartą atsiprašau visų už tai. Vis dėlto, kaip premjeras nesijaučiu padaręs esminių klaidų ar nusižengęs – premjero pareigas vykdžiau sąžiningai, taip, kaip supratau ir sugebėjau.
Man, kaip premjerui, politiniai oponentai priekaištų praktiškai neturi. Kitaip tariant, stengiamasi nematyti reikšmingų darbų, kuriuos mums pavyko padaryti: II pensijų pakopos reforma, įkurtas Kelių fondas, įvesti socialiai teisingi mokesčiai, pradėta tvarkyti energetikos sistema ir kt. Šie darbai, panašu, nesulaukia priekaištų“, – teigė G. Paluckas.
