Lietuvių kalbos nesimokė sąmoningai, tikėdamasi čia „neužsilikti“
Visuomenėje vis aštrėjant kritikos lavinai dėl Lietuvoje jau keletą metų besislapstančios Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos lietuvių kalbos (ne)sugebėjimus, ši atrėžė – šalies, kurioje gyvena, kalbą jau mokosi, o iki tol esą vis tikėjosi greičiau sugrįžti į gimtąją šalį.
Pasiteirauta LRT radijo žurnalistės, kodėl per penkerius gyvenimo Lietuvoje metus ši neišmokusi lietuvių kalbos, S. Cichanouskaja atrėžė, kad jai tai „gan skausmingas klausimas“[1].
„Aš labai daug laiko leidžiu ne Lietuvoje – važinėju po kitas šalis ir aš tiesiog neturiu tam laiko. Manau, kad tai yra dvi priežastys – ilgą laiką maniau, kad jeigu jau aš pradedu mokytis kalbos, tai čia jau yra lyg ta „riba“ – jeigu aš ją peržengiu – aš suvokiu, kad aš ketinu čia likti ilgam“, – aiškino Cichanouskaja.
Anot Baltarusijos politikės, ši kartu su savo komanda jau nuo pat 2020-ųjų esą galvojanti, kad jau „tuoj tuoj“ pavyks grįžti atgal į savo šalį.
„Bet aš jau pradėjau mokytis lietuvių kalbos, dabar lankau pamokas sistemiškai ir pati jau suprantu kaip tai blogai atrodo, todėl raginu ir visus Lietuvoje esančius baltarusius mokytis lietuviškai, nes, visų pirma, tai yra pagarba tai šaliai, kuri mums suteikia prieglobstį“, – rėžė politikė.
Protestas Vilniuje: reikalaujama uždaryti Cichanouskajos biurą ir nutraukti finansavimą
Penktadienį prie Užsienio reikalų ministerijos (URM) Vilniuje susirinko apie 50 žmonių protestuoti prieš S. Cichanouskajos biurą Lietuvoje. Mitingo iniciatorius, parlamentaras Vytautas Sinica, kritikavo URM sprendimą nesvarstyti galimybės nutraukti biuro akreditaciją ir finansavimą[2].
Sinicos teigimu, Lietuva, remdama Cichanouskają, tikėjosi sulaukti nepriklausomos ir demokratiškos Baltarusijos, tačiau dabar mato, kad ši strategija nepasiteisino. Jis ragina ieškoti naujų sprendimų.
Proteste dalyvavo ir verslininkas Mantas, kuriam nepatiko Cichanouskajos sutuoktinio Siarhejaus vieši pasisakymai apie autonominio baltarusių rajono kūrimą Lietuvoje. Pats Siarhejus teigia, kad jo žodžiai buvo neteisingai suprasti – jis esą kalbėjęs apie verslo erdves, o ne teritorinius reikalavimus.
Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Parama – ne be atsakomybės“ ir „Cichanouskiai lauk iš Lietuvos“. Tarp jų buvo ir baltarusis, kuris išreiškė savo padėką Lietuvai, bet apgailestavo, kad didėjantis nepasitikėjimas baltarusių bendruomene šalies viduje kelia nerimą.
Savo ruožtu „Nacionalinio susivienijimo“ frakcijos Seime narys V. Sinica reikalauja nedelsiant panaikinti biuro akreditaciją, nutraukti finansavimą ir griežtai reaguoti į pasisakymus, kurie, jo manymu, kenkia Lietuvos interesams ir valstybės vientisumui.
URM atstovas Mindaugas Stanys akcentavo Lietuvos nuoseklų palaikymą Baltarusijos opozicijai, pabrėždamas, kad režimas įkalino daugiau kaip 1,2 tūkst. politinių kalinių. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 52 tūkst. Baltarusijos piliečių, jų skaičius smarkiai išaugo po 2020 metų prezidento rinkimų ir prasidėjusių represijų.
Cichanouskajos ofiso skandalai: ar Lietuvai laikas keisti taisykles?
Pastaruoju metu Cichanouskajos vadovaujamo baltarusių opozicijos biuro Lietuvoje veikla sulaukia vis daugiau kritikos. Skandalai – nuo „autonominių zonų“ idėjų iki nesuderintų veiksmų su Lietuvos teritorine integracija – kelia klausimų dėl šios struktūros lojalumo ir skaidrumo.
Versijos apie „Naujosios Baltarusijos“ pasuose įrašytas teritorijas ar ryšius su prorusiškais veikėjais didina įtarimus, o siūlymai uždaryti arba griežtai pertvarkyti ofisą jau skamba vis garsiau.
Be to, raginama sugriežtinti reikalavimus Lietuvoje gyvenančiai baltarusių bendruomenei – privalomas lietuvių kalbos mokėjimas, apribojimai kelionėms į Baltarusiją ir draudimas propaguoti litvinizmą. Peticijos iniciatoriai prašo panaikinti ofiso akreditaciją, pabrėždami, kad ši institucija kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui ir reputacijai.
Tuo tarpu valdžia teigia, jog ofisas vienija demokratines jėgas ir nepritaria tokiai radikaliai pozicijai. Visgi visuomenėje stiprėja nuomonė, kad Lietuva už suteiktą prieglobstį turėtų sulaukti didesnio pagarbos ženklo.
Kasčiūnas nori griežtinti reikalavimus Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams
Konservatorių lyderis siūlo naują įstatymo pataisą, pagal kurią užsieniečiai, norintys pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, privalės įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą. Tokia tvarka, pasak politiko, skatintų pagarbą valstybei ir geresnę integraciją, nes dabar jokio kalbos reikalavimo nėra. Tai dalis platesnio konservatorių plano griežtinti valstybinės kalbos pozicijas – priešingai nei Švietimo ministerijos siūlymai atidėti visišką paslaugų teikimą lietuvių kalba nuo 2026 metų.
Gyventojai jau atvirai piktinasi, kad Lietuvoje aptarnaujantis personalas dažnai nekalba lietuviškai, o dažnas renkasi rusišką arba anglų kalbą. Valstybinė kalbos inspekcija pažymi, kad nuo kitų metų visi dirbantieji su klientais privalės mokėti bent pagrindinį lietuvių kalbos lygį, tačiau Vyriausybė vilkina šio reikalavimo įvedimą, ypač ukrainiečių atžvilgiu. Vis dažniau kyla klausimų – ar Lietuvoje dar galima susikalbėti gimtąja kalba?
Dauguma gyventojų ragina griežtinti taisykles ir skatina bendruomenes aktyviau padėti užsieniečiams išmokti lietuvių kalbą.
