Cichanouskajos ofiso skandalai: ar Lietuvai laikas perbraižyti žaidimo taisykles?
Viešojoje erdvėje gyventojai jau kelia klausimus apie Sviatlanos Cichanouskajos vadovaujamo baltarusių opozicijos ofiso Lietuvoje veiklą – pastaruoju metu joje įvykę skandalai verčia abejoti, ar šią struktūrą nevertėtų uždaryti arba radikaliai pertvarkyti. Vienas ryškiausių įvykių – Sergejaus Cichanouskio vieši pareiškimai apie galimas „autonomines zonas“ baltarusių bendruomenei Lietuvoje, kurie, nors ir buvo teisinami kaip klaida, daugeliui atrodo apgalvoti ir sąmoningi.
Tai tik dar labiau paaštrino jau anksčiau kauptus priekaištus ofisui: nuo nesuderintų veiksmų, tokių kaip Dieveniškių teritorijos priskyrimas Baltarusijai „Naujosios Baltarusijos“ pasuose, iki kaltinimų litvinizmo slėpimu ir Lietuvos saugumo įspėjimų menkinimu, esą tai „Rusijos propagandos poveikis“[1].
Be to, Cichanouskis, kaip teigiama, anksčiau turėjo ryšių su prorusiškais veikėjais ir tik išėjęs iš kalėjimo staiga tapo ryškiu aktyvistu prieš Putino režimą, kas esą kelia papildomų abejonių dėl jo tikrųjų motyvų. Kritikai sako, kad dabartinė opozicijos veikla Lietuvoje primena „grantų medžioklę“ labiau nei nuoširdžią kovą už Baltarusijos laisvę.
Dėl to siūloma arba visiškai uždaryti ofisą, arba įkurti oficialų Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos departamentą, kurio veikla būtų griežtai prižiūrima, o darbuotojai – kruopščiai atrinkti ir atstovautų tiek Lietuvos, tiek tikrųjų baltarusių interesams.
Lietuvoje gyvenančiai baltarusių bendruomenei turi būti įvesti griežtesni reikalavimai
Taip pat raginama įvesti aiškius reikalavimus baltarusių bendruomenei Lietuvoje – privalomą lietuvių kalbos mokėjimą, draudimą dažnai vykti į Baltarusiją, draudimą propaguoti litvinizmą ar rusų kalbą kaip dominuojančią.
Lietuvos nacionalinis saugumas čia keliamas aukščiau bet kokių politinių simpatijų ar emocijų. Dėl šių priežasčių jau skamba raginimai atšaukti ofiso akreditaciją, kreiptis į teisėsaugą ir organizuoti protestus.
Lietuvai tenka rimtai apsvarstyti, kaip toliau valdyti šią jautrią situaciją, nes toliau leisti veikti struktūrai, kuri kelia abejonių dėl lojalumo ir skaidrumo, tampa vis didesniu iššūkiu nacionaliniam saugumui – taip kalba vis dažnesnis gyventojas.
Gyventojai kviečiami pasirašyti peticiją dėl „Baltarusių demokratijos atstovybės“ akreditacijos panaikinimo
Tuo tarpu Peticijos.lt jau nugulė ir tautiečių kreipimasis į LR užsienio reikalų ministrą Kęstuti Budrį su prašymu naikinti dar 2021 m. šiai įstaigai Užsienio reikalų ministerijos (URM) suteiktą akreditaciją[2].
Mat, kaip teigia peticijos autoriai, „Baltarusių demokratijos atstovybė“ esą naudojasi Lietuvos svetingumu ne geriems santykiams tarp tautų vystyti, o „kurdami savotišką „alternatyvios Baltarusijos“ politinę bazę Lietuvoje“.
Peticijoje aiškinama, kad Baltarusijos opozicijos lyderė nesugebėjo aiškiai pasmerkti litvinizmo – baltarusių visuomenėje plintančios teorijos, kuri iškraipo Lietuvos istoriją ir tapatybę. Be to, kritikuojami siūlymai riboti baltarusių imigraciją dėl nacionalinio saugumo. Taip pat nurodoma, kad S. Cichanouskajos sutuoktinis S. Cichanouskis anksčiau reiškė palaikymą Krymo aneksijai ir svarstė autonominio baltarusių rajono idėją Lietuvoje.
Ginčus kelia ir tai, kad atstovybei suteikta akreditacija neturi nei tarptautinio, nei nacionalinio teisinio pagrindo. Pasak iniciatorių, ši institucija kompromituoja Lietuvą tarptautinėje arenoje, todėl raginama nedelsiant panaikinti akreditaciją, nutraukti finansavimą ir griežtai reaguoti į pareiškimus, kenkiančius Lietuvos interesams.
Šiai dienai peticiją jau pasirašė daugiau nei 6 tūkst. gyventojų.
Vyriausybė nematė pagrindo naikinti akreditacijos minėtai atstovybei
Dar liepos pabaigoje „Nacionalinio susivienijimo“ frakcijos Seime narys Vytautas Sinica pareikalavo panaikinti Baltarusių demokratijos atstovybės akreditaciją. Jis teigė, kad ši organizacija ne telkia opoziciją, o tampa „alternatyvios Baltarusijos“ projektu. Sinica kritikavo S. Cichanouskają dėl neva švelnios reakcijos į litvinizmą ir bandymų kištis į Lietuvos migracijos politiką. Jo teigimu, Cichanouskajos vyras kalbėjo apie „autonominį baltarusių rajoną“ Lietuvoje, keldamas abejonių dėl teritorinio vientisumo.
Vyriausybė ir prezidentas tokiam siūlymui nepritarė. Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad kalbėta tik apie verslo bei kultūros centrus, panašius į lietuvių diasporos veiklą. Užsienio reikalų ministerija akcentuoja, kad atstovybė nesuteikia privilegijų ir padeda vienyti demokratines jėgas. Cichanouskajos biuras kaltinimus atmeta – jie smerkia litvinizmą, negauna Lietuvos finansavimo ir palaiko bendras pastangas stiprinti saugumą.
Kiek Lietuvai kainuoja Cichanouskajos biuras?
Tuo tarpu Lietuvoje vis garsiau diskutuojama, kiek šalies mokesčių mokėtojams kainuoja Baltarusijos opozicijos lyderės S. Cichanouskajos veikla Vilniuje. Nors socialinėje erdvėje sklando gandai apie 35 tūkst. eurų „rentą“ ar net 400 tūkst. eurų metines išlaidas, oficialių patvirtinimų nėra.
Užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad Lietuva užtikrina tik Cichanouskajos saugumą ir logistinę pagalbą, tačiau finansinės paramos biuras negauna – jo 2023 m. pajamos siekė vos 122 tūkst. eurų iš ES programų ir privačių donorų. Biure dirba kelios dešimtys žmonių, dauguma pagal individualią veiklą, atlyginimai – mažesni nei šalies vidurkis. Vis dėlto Lietuva apmoka apsaugos išlaidas, o dėl būsto kompensavimo kyla klausimų, nes URM to nepatvirtina.
Diskusijas kursto ir tai, kad neseniai į Vilnių atvyko iš kalėjimo paleistas Cichanouskajos vyras Siarhejus, kuris prašo paramos kovai su Lukašenkos režimu, bet pats surinko vos 1 000 eurų. Visuomenėje stiprėja nuomonė, kad už Lietuvos suteiktą prieglobstį opozicijos simboliai turėtų rodyti didesnę pagarbą šaliai, kuri juos priglaudė.
