Nauji kaltinimai dėl pinigų plovimo purto Vatikano finansų sistemą
Vos pradėjus eiti pareigas naujajam popiežiui Leonui XIV, Šventasis Sostas susiduria su sprogstamais kaltinimais, galinčiais dar labiau pakirsti jo pastangas atkurti Katalikų Bažnyčios reputaciją.
Buvęs Vatikano vyriausiasis finansų auditorius Libero Milone teigia, kad miesto valstybės darbo užmokesčio agentūra galėjo po pavedimų atlikimo pakeisti gavėjų ir siuntėjų vardus bei sąskaitų numerius, taip užmaskuodama tikrąją pinigų kilmę ir paskirtį[1].
Ši tariama galimybė, L. Milone žodžiais, veikė kaip „universalus raktas pinigų plovimui“, o jei tai būtų įrodyta, Vatikanas rizikuotų patekti į tarptautinių finansinių juodųjų sąrašų viršūnę ir būti faktiškai atjungtas nuo pasaulinės bankininkystės sistemos.
Pats Vatikanas kaltinimus vadina visiškai nepagrįstais, o SWIFT sistemos specialistai tvirtina, kad techniškai neįmanoma pakeisti tarptautinio pavedimo duomenų po jo išsiuntimo. Vis dėlto L. Milone tvirtina matęs įrodymų, jog tokie pakeitimai buvo daromi.
Politinės intrigos ir ilgalaikė šešėlių ekonomikos istorija neatsiejama ir nuo Bažnyčios?
Libero Milone, buvęs „Deloitte“ auditorius, popiežiaus Pranciškaus buvo pasamdytas 2015 m. kovoti su įsisenėjusiu finansiniu chaosu Vatikane. 2017 m. jis buvo priverstas atsistatydinti, kai aukšti pareigūnai apkaltino jį šnipinėjimu.
L. Milone tai vadina pretekstu jį pašalinti už tai, kad atskleidė neteisėtus sandorius, susijusius su buvusiu Vatikano policijos vadovu ir kardinolu Angelo Becciu. Pastarasis 2023 m. buvo nuteistas už lėšų iššvaistymą.
L. Milone teigia, kad apie įtartiną įrankį pirmą kartą išgirdo iš kardinolo George’o Pello, kuris 2016 m. laiške įspėjo, jog Vatikano darbo užmokesčio agentūra siekia pakeisti SWIFT sistemos kontrolės mechanizmus, ir tai gali būti neteisėta. Šie signalai, kaip ir daugelis kitų bandymų įgyvendinti finansinę skaidrą, tuo metu įstrigo dėl vidinio pasipriešinimo[2].
Vatikano atstovas Matteo Bruni tikina, jog 2016 m. darbo užmokesčio agentūra neaptarnavo privačių klientų, o vėlesni „PricewaterhouseCoopers“ ir vidaus priežiūros institucijų auditai iki 2024 m. nerado jokių pažeidimų. Nepaisant to, kaltinimų rimtumo nesumenkina nei jų autorius, nei ilga institucijos istorija, paženklinta abejotinų finansinių praktikų.
Senos žaizdos dabar tampa papildomomis kliūtimis popiežiui Leonui XIV
Nors pastaruoju metu kai kurie finansiniai rodikliai gerėjo — 2024 m. darbo užmokesčio agentūra paskelbė padidėjusį pelną. L. Milone kaltinimai primena apie giliai įsišaknijusius skandalus. Prisiminti galima 2023 m. nuteistą kardinolo Becciu bylą dėl lėšų nukreipimo šeimos labdaros fondui ir nesėkmingą Londono nekilnojamojo turto sandorį, kainavusį Vatikano iždui daugiau kaip 100 mln. eurų.
Dar ankstesnės istorijos — nuo „Banco Ambrosiano“ griūties 1982 m., kai Vatikano bankas buvo siejamas su Cosa Nostra pinigų plovimu, iki Roberto Calvi, pravardžiuoto „Dievo bankininku“, paslaptingos mirties po Londono tiltu — iki šiol temdo Šventojo Sosto įvaizdį.
Ši našta, kartu su dabartiniais kaltinimais dėl galimų manipuliacijų tarptautiniais pavedimais, reiškia, kad Leonui XIV teks ne tik tvarkyti augančius biudžeto deficitus ir pensijų fondo trūkumą, bet ir įtikinti pasaulį, jog Vatikanas gali veikti skaidriai ir patikimai.
