Europos žiniasklaidos laisvės aktas įsigaliojo: žiniasklaida saugesnė, bet ar tikrai laisvesnė?
2025 m. rugpjūčio 8 d. visose Europos Sąjungos šalyse pradėtas visiškai taikyti Europos žiniasklaidos laisvės aktas (EMFA) — pirmasis visos ES mastu priimtas teisės aktas, skirtas stiprinti žiniasklaidos nepriklausomumą, apsaugoti žurnalistus ir užtikrinti skaidrumą tiek valstybinėje, tiek privačioje žiniasklaidoje[1].
Europos Komisija šį teisės aktą pasiūlė reaguodama į vis gilėjančias žiniasklaidos laisvės problemas kai kuriose ES valstybėse narėse. Per pastaruosius metus žurnalistų saugumas ir spaudos laisvė buvo rimtai suabejota, ypač po rezonansinių žurnalistų žmogžudysčių Maltoje ir Slovakijoje bei „Pegasus“ šnipinėjimo skandalų Vengrijoje ir Lenkijoje.
„Su Europos žiniasklaidos laisvės akto taikymu žurnalistai ir žiniasklaida ES gauna precedento neturinčią apsaugą, o piliečiai gali pasitikėti, kad naujienos grindžiamos faktais, o ne politiniais ar verslo interesais“, – pabrėžė Europos Komisijos narys Michaelas McGrathas.
Ką konkrečiai keičia naujasis teisės aktas?
EMFA įtvirtina plačiai aprėpiančias žiniasklaidos apsaugos ir reguliavimo priemones. Štai pagrindiniai jo punktai[2]:
- Redakcinės nepriklausomybės apsauga – tiek viešosios, tiek privačios žiniasklaidos redaktoriai turi teisę priimti sprendimus be politinio ar ekonominio spaudimo.
- Šaltinių konfidencialumo užtikrinimas – žurnalistų informacijos šaltiniai bus saugomi nuo šnipinėjimo, išskyrus ypatingus nacionalinio saugumo atvejus.
- Viešųjų transliuotojų nepriklausomumo garantijos – valstybės turės užtikrinti, kad viešosios žiniasklaidos finansavimas būtų stabilus, prognozuojamas ir nepriklausomas nuo valdžios norų.
- Skaidrumas reklamoje – valstybės turės atskleisti, kam ir kiek skiria valstybės reklamos lėšų.
- Platformų atsakomybė – didžiosios interneto platformos turės pagrįsti, kodėl pašalina nepriklausomos žiniasklaidos turinį.
- Skaidrus žiniasklaidos nuosavybės atskleidimas – kiekvienoje valstybėje turi būti kuriamos duomenų bazės, kuriose nurodomi tikrieji žiniasklaidos savininkai.
- Auditorijos matavimo skaidrumas – bus reikalaujama pateikti tikslius ir palyginamus auditorijos duomenis, kad reklamos užsakovai galėtų sąžiningai vertinti žiniasklaidos pasiekiamumą.
Be to, nuo 2025 m. vasario veikia naujas Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos organas, kuriame dirba nacionalinių žiniasklaidos reguliuotojų atstovai. Ši institucija prižiūrės, kaip valstybės narės įgyvendina EMFA, ir užtikrins vienodą jo taikymą visoje ES.
Ar tai tik dokumentas — ar realus ginklas žiniasklaidos laisvei ginti?
Nors Europos institucijos teigia, kad tai — „istorinis žingsnis žiniasklaidos laisvės link“, kai kurie stebėtojai įspėja: įstatymas bus veiksmingas tik tada, jei bus įgyvendintas visose valstybėse be išimčių.
„Tikrasis šio teisės akto vertinimas prasideda dabar — kai reikia jį įgyvendinti. Žiniasklaidos laisvė nėra derybų objektas — ji yra mūsų demokratijos stuburas“, sakė Sabine Verheyen, Europos Parlamento narė iš Vokietijos, vadovaujanti įstatymo įgyvendinimą prižiūrinčiai grupei.
Jos kolegė, žaliųjų atstovė Nela Riehl, priminė, kad „nors tai — didelis pasiekimas, jis bus reikšmingas tik tuomet, kai valstybės narės jį įgyvendins sąžiningai. Kai kuriose Europos dalyse spaudos laisvė silpnėja — tai kelia nerimą.“
Tuo tarpu Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pasidžiaugė: „Didžiuojuosi Parlamento vaidmeniu priimant šį įstatymą. Žurnalistai visame pasaulyje turi turėti galimybę dirbti be baimės.“
