Ar mažesnė politinė patirtis tampa privalumu skiriant į aukštas pareigas?
Pastarųjų savaičių politiniai įvykiai verčia klausti – ar mažesnė politinė patirtis tampa privalumu, o ne trūkumu, skiriant žmones į aukščiausias pareigas? Daug politinio triukšmo sukėlęs premjero Gintauto Palucko pasitraukimas įgauna pagreitį – pirmadienį atsistatydino Vyriausybė, o dabar atėjo laikas nuspręsti, kas toliau perims Vyriausybės valdymo vairą. Viena iš labiausiai tikėtinų kandidačių šiai dienai – socialdemokratė, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas einanti Inga Ruginienė, kuri politikoje, kaip ir Seime – visiška naujokė. Jau garsiai svarstoma, ar tik ji ir D. Šakalienė galimai neatliks panašios funkcijos.
D. Šakalienės pavardė pasirinkta ne veltui – būtent naujajam Seimui pradėjus darbą ir socialdemokratams pasiūlius jos kandidatūrą į Krašto apsaugos ministerijos vadoves, daugelis suabejojo jos politine patirtimi – juk iki šiol ji nieko bendra su krašto saugumu neturėjusi apart to, kad priklausė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
Viešojoje erdvėje pasigirsta svarstymų, kad į kai kurias aukštas pareigas siūlomi mažiau patirties turintys asmenys. Vieni tai sieja su noru greičiau įgyvendinti politinius sprendimus, kiti – su mažesne jų asmenine įtaka ar savarankiškumu. Šios diskusijos kilo ir svarstant I. Ruginienės kandidatūrą.
Dabar viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų ir dėl I. Ruginienės kandidatūros – kai kurių internautų nuomone, G. Palucko pasitraukimą galėjo paskatinti tai, kad politinės jėgos ėmė ieškoti kitų kandidatų į premjero postą. Tarp viešumoje minėtų pavardžių – J. Oleka, kuris anksčiau figūravo diskusijose dėl vadinamosios „auksinių šaukštų“ istorijos, bei M. Sinkevičius, kurio atžvilgiu buvo atliktas tyrimas dėl „čekiukų“, tačiau jis buvo išteisintas.
Ar G. Palucko pozicija tapo nepatogi kai kurioms politinėms jėgoms?
Juk būtent prie G. Palucko valstybėje kilo ne vienas šurmulys – pradedant visuotiniu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, kuris buvo „pritemptas“ visuomenei kaip didžiausias blogis, nors iš tiesų ją tik išgelbėjo – jei nebūtų buvus pakeista pirmojo būsto apmokestinimo riba, tai pagal ankstesniąją, papildomai už savo būstą mokėti turėtų gerokai didesnė gyventojų dalis. O štai dabar dar daug kam pasiseks ir šio mokesčio išvengti.
Štai kovo mėnesį G. Paluckas pareikalavo, kad „Ignitis grupė“ prisiimtų atsakomybę už neįgyvendintą jūrinio vėjo elektrinių projektą, kuris jau kainavo 50 mln. eurų mokesčių mokėtojams. Pasak jo, bendrovė priėmė neapskaičiuotą riziką, o dabar mėgina perkelti atsakomybę ant vartotojų, kas yra nepriimtina. Projektas, anot Palucko, ekonomiškai neapsimoka, o klaidų priežastys slypi ne infrastruktūroje, o prastuose partnerių pasirinkimuose ir buvusios Vyriausybės politinėse ambicijose.
Taip pat kilus aštrioms politinėms diskusijoms atmetė Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teiginius apie neva Seime formuojamą penktąją koloną ir pabrėžė, jog visi parlamentarai dirba Lietuvos labui. Anot jo, nėra jokių duomenų apie Seimo narius, veikiančius kitų valstybių interesams, o Skvernelio pareiškimus jis įvardijo kaip politinę konkurenciją, o ne realią grėsmę.
Nepaisant to, G. Paluckui sekėsi suvaldyti ir gana konfliktišką valdančiąją daugumą stovint tiesiogiai tarp dviejų ugnių – Seimo pirmininko, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir „aušriečių“ frakcijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio. Nors ir kaip tikėtasi, politinės muštynės tarp šių dviejų partijų taip ir neįvyko. Bet spaudimas iš visuomenės ir viduje Paluckui buvo nemenkas – teko atlaikyti ir už save, ir už R. Žemaitaitį.
Iš pareigų nusprendė trauktis pats
Visgi, vienam po kito pradėjus krėsti skandalams, G. Paluckas galiausiai šį pirmadienį priėmė sprendimą atsistatydinti. Sprendimas priimtas dėl viešai paskelbtų žurnalistinių tyrimų, atskleidusių galimus jo verslo ryšius ir etikos pažeidimus.
Viešai skelbtuose tyrimuose buvo kelti klausimai dėl lengvatinės paskolos jo vadovaujamai įmonei bei galimų šeimos verslo sąsajų su europine parama. Be to, iškilo klausimų dėl pigiai įsigyto turto ir negrąžintų skolų. Prezidentas Gitanas Nausėda viešai paragino paaiškinti situaciją arba trauktis – arba paaiškinti situaciją, arba trauktis, todėl Paluckas nusprendė atsistatydinti.
Populiariausių žiniasklaidos priemonių pozicija
Savo ruožtu dar liepos pabaigoje 77.lt atliko tyrimą siekiant išsiaiškinti Lietuvos žiniasklaidos priemonių požiūrį į G. Palucką. Paaiškėjo, kad ne visų jų jis buvo neutralus.
Nacionalinis transliuotojas LRT išlaikė santūrų toną, vengė tiesioginių vertinimų, tačiau kai kurios LRT žurnalistės asmeniniai komentarai, pavyzdžiui, Ritos Miliūtės, sukėlė papildomą diskusiją apie galimas premjero verslo sąsajas su Rusija.
Portalas Delfi savo antraštėmis formavo įspūdį, kad premjeru nepasitiki visuomenė, nors tiesioginių vertinimų vengė. 15min.lt aktyviai formavo Palucko įvaizdį kaip neatsakingo politikos veikėjo, pabrėždami jo sprendimą paatostogauti krizės metu.
Tv3.lt nors ir išlaikė neutralesnį toną, dažnai cituodavo buvusios premjerės Ingridos Šimonytės kritiką. Tuo tarpu Alfa.lt aktyviai skleidė nepalankias antraštes ir net surengė apklausą apie premjero pakeitimą, taip nejučia įsijungdama į viešą diskusiją apie galimą pasitraukimą.
Žiniasklaida plačiai nušvietė susiklosčiusią situaciją, o viešo diskurso intensyvumas neabejotinai stiprino politinį spaudimą premjerui.
Kur du pešasi, ten trečias laimi?
Ir štai, kol skandalų įkarštis talžo pačius socialdemokratus, į viešumą grįžta buvusi premjerė I. Šimonytė – frazės „ateis laikas – galėsite išsirinkti kitus“ autorė.
Būtent I. Šimonytė šiuo metu išlieka labiausiai pageidaujama ministro pirmininko kandidatė – ją tinkamiausia laiko 12,5 proc. gyventojų[1], o jos populiarumas per mėnesį ženkliai išaugo. Antrą ir trečią vietas užima Seimo pirmininkas bei liberalų lyderė, tačiau bendrai Vyriausybės reitingai išlieka žemi: teigiamai dabartinę Vyriausybės veiklą vertina vos 1 proc., o beveik 70 proc. gyventojų ją vertina neigiamai arba greičiau neigiamai.
Tuo metu konservatorių ir liberalų lyderiai ragina prezidentą užkirsti kelią kontraversiškai vertinamai „Nemuno aušros“ partijai likti valdančiojoje koalicijoje.
Ši partija kai kurių apžvalgininkų ir žiniasklaidos atstovų vertinama kritiškai dėl pareiškimų, kuriuos kai kas laiko antisemitiniais ar prieštaraujančiais oficialiai Lietuvos pozicijai Ukrainos atžvilgiu, nors išlaiko reikšmingą įtaką ir valdo kelias ministerijas. Gintauto Palucko atsistatydinimas sukėlė politinį chaosą – socialdemokratai turi greitai rasti naują premjero kandidatą, o „Nemuno aušros“ vadovas svarsto galimą išstojimą iš koalicijos.
