Dirbote Lietuvoje ir užsienyje? Štai kaip bus skiriama jūsų pensija, kai sukaupiate stažą keliose šalyse
Vis daugiau Lietuvos gyventojų dirba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Tokiais atvejais pensijos skyrimas neapsiriboja vien Lietuvos Respublikos įstatymais – taikomi ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Kiekviena valstybė, kurioje žmogus dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, skirs pensiją tik už tą laikotarpį, kuris buvo praleistas jos teritorijoje. Lietuva mokės pensiją už metus, praleistus dirbant Lietuvoje, Vokietija – už metus, dirbtus Vokietijoje, o Ispanija – už stažą, sukauptą Ispanijoje.
Tačiau svarbu tai, kad sprendžiant, ar žmogus iš viso turi teisę į pensiją, visų šalių stažas yra susumuojamas. Jei vienoje šalyje sukauptas stažas per trumpas, bendras stažas vis tiek gali atverti kelią pensijai. Svarbiausia – kad kiekvienos šalies kompetentinga institucija patvirtintų turėtą stažą.
Kaip konkrečiai skaičiuojama pensija, kai dirbta keliose Europos valstybėse?
Kai žmogus dirbo daugiau nei vienoje Europos valstybėje, pensija apskaičiuojama dviem skirtingais būdais. Pirmasis – pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus, kai skaičiuojamas tik toje šalyje įgytas stažas. Antrasis būdas – taikant Europos Sąjungos reglamentus.
Šiuo atveju iš pradžių apskaičiuojamas vadinamasis teorinis pensijos dydis: įsivaizduojama, kad žmogus visą savo stažą sukaupė vienoje šalyje, ir paskaičiuojama, kokio dydžio pensija jam priklausytų pagal tos šalies teisę. Vėliau ši suma proporcingai paskirstoma pagal tai, kiek stažo žmogus realiai sukaupė toje valstybėje, palyginti su bendrai turimu stažu visose šalyse.
Pavyzdžiai, kaip veikia teorinis ir nacionalinis pensijos skaičiavimo būdas
Jeigu žmogus 15 metų dirbo Lietuvoje, o dar 15 metų – Vokietijoje, ir Lietuvoje sukaupė 20 pensijų apskaitos taškų, o Vokietijoje – 15, tai reiškia, kad bendrai jis turi 30 metų stažo ir 35 taškus. Lietuva gali skaičiuoti pensiją dviem būdais.
Pagal nacionalinius teisės aktus (nes žmogus sukaupė reikiamą 15 metų stažą Lietuvoje) jam būtų skirta 298,45 euro bazinė pensija ir 143,20 euro individualioji dalis (20 taškų × 7,16 €), iš viso – 441,65 euro. Tuo tarpu pagal ES reglamentus teorinis pensijos dydis būtų apskaičiuotas už visą 30 metų stažą (35 taškai), kas sudarytų 549,05 euro, bet Lietuvai priklausytų tik 50 proc. – tai yra 274,53 euro.
Kadangi visada skiriama didesnė pensija, šiuo atveju žmogui bus mokama nacionaliniu būdu apskaičiuota 441,65 euro pensija. Vokietija atskirai skaičiuos ir mokės pensiją už 15 savo metų pagal savo sistemą.
Kita situacija – žmogus turi tik 10 metų stažo Lietuvoje ir 10 metų Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje pensija nacionaliniu būdu tokiu atveju nebūtų skiriama, nes reikalingas mažiausiai 15 metų stažas. Tačiau taikant ES reglamentus, bendras stažas (20 metų) leidžia paskaičiuoti dalinę pensiją Lietuvoje.
Tokiu atveju žmogui priklauso pusė bazinės pensijos – 149,23 euro – ir pusė individualios dalies, kuri būtų 89,50 euro. Iš viso Lietuva paskirtų 238,73 euro dydžio pensiją. Jungtinė Karalystė, kaip ir visos ES ar EEE šalys, apskaičiuos ir skirs savo dalį savarankiškai.
Kaip pateikti prašymą dėl pensijos Lietuvoje, jei stažo turite ir užsienyje
Jeigu šiuo metu gyvenate Lietuvoje ir esate sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, turėtumėte pateikti prašymą teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba prisijungę prie savo paskyros portale www.sodra.lt/gyventojui. Tai galima padaryti ir likus trims mėnesiams iki pensinio amžiaus.
Svarbu, kad prašymo data Lietuvoje bus laikoma ta pačia ir kitose šalyse, į kurias bus perduodami duomenys.
Gavusi prašymą, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius, naudodamasis Europos socialinės apsaugos informacine sistema (EESSI), perduos informaciją į tas šalis, kuriose buvo dirbta. Jeigu Lietuvoje žmogus turi bent 15 metų stažo, nelaukiant atsakymo iš kitų šalių jam bus pradėta mokėti laikinoji išmoka, apskaičiuota pagal nacionalinius teisės aktus.
Kai tik bus gauti dokumentai iš užsienio apie ten įgytą stažą, bus apskaičiuota pensija ir pagal ES reglamentus, o žmogui paskiriama didesnioji iš dviejų galimų sumų. Pridedamas ir sprendimo priedas su abiem skaičiavimo būdais.
Jei Lietuvoje žmogus neturi pakankamo stažo, pensija iš Lietuvos nebus paskirta tol, kol nebus gautas patvirtinimas apie stažą užsienyje. Tuomet bus skaičiuojama dalinė pensija proporcingai.
Kaip pateikti prašymą dėl pensijos, jei gyvenate užsienyje
Jei gyvenate kitoje Europos valstybėje, prašymą turėtumėte pateikti tos šalies kompetentingai institucijai. Svarbu nurodyti, kad turite stažo Lietuvoje. Tada ta institucija per EESSI sistemą susisieks su „Sodros“ Užsienio išmokų skyriumi ir perduos reikiamą informaciją.
Užsienio įstaiga gaus iš Lietuvos atsakymą, o pats žmogus paštu gaus oficialų sprendimą dėl pensijos skyrimo Lietuvoje. Tuo tarpu kiekviena šalis skirs pensiją atskirai – tik už tuos metus, kuriuos dirbote jos teritorijoje. Vieno prašymo pakanka, nes valstybės institucijos tarpusavyje bendradarbiauja automatiškai.
Kiek laiko gali užtrukti sprendimas dėl pensijos skyrimo iš užsienio
Visa informacija tarp šalių institucijų perduodama elektroniniu būdu per EESSI sistemą. Tačiau „Sodra“ neturi jokios įtakos tam, kaip greitai kita valstybė pateiks atsakymą. Jei atsakymo ilgai nėra, „Sodra“ priminimus siunčia vidutiniškai kas du mėnesius.
Vis dėlto ES teisėje nenustatyta, per kiek laiko kita valstybė turi atsakyti, todėl kai kuriais atvejais sprendimų laukimas gali užtrukti ir metus ar ilgiau. Viskas priklauso nuo užsienio institucijų vidinės tvarkos ir teisės aktų.
Ką reikia žinoti apie skirtingą pensinį amžių ir dokumentų pateikimą
Svarbu nepamiršti, kad skirtingose šalyse pensinis amžius gali būti nevienodas. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje jau galite gauti pensiją, kitoje šalyje jos dar negalėsite gauti dėl didesnio pensinio amžiaus. Pensija visada apskaičiuojama pagal tos šalies teisės aktus, kurioje buvo dirbta. Jei teisė į pensiją įgyta keliose šalyse, kiekviena iš jų skirs dalį pensijos proporcingai sukauptam stažui.
Dar viena svarbi detalė – jei žmogus dirbo iki 1994 metų, jis turi pats pateikti dokumentus, įrodančius stažą. Tai galima padaryti bet kada, nelaukiant pensinio amžiaus. Tinka darbo knygelės, stažo pažymos, archyvų pažymos, darbdavių išduoti ir pasirašyti dokumentai, karinis bilietas bei kiti dokumentai, įrodantys darbą ar tarnybą.
