Lietuva prašo 515 mln. eurų iš ES atsigavimo fondo
Lietuva žengia svarbų žingsnį į priekį pateikdama Europos Komisijai ketvirtąjį „Naujos kartos Lietuva“ plano mokėjimo prašymą. Jei EK jį patvirtins, šalyje bus papildomai gauta apie 515 mln. eurų, o bendra šio ES finansavimo suma pasieks 2,3 mlrd. eurų. Šis fondas skatina ne tik investicijas, bet ir reikalingas reformas, kurioms įgyvendinti būtina ne tik finansinė parama, bet ir politinė valia.
Finansų ministras Rimantas Šadžius akcentuoja, kad Lietuva jau pažengė įgyvendindama svarbias reformas sveikatos, švietimo, mokesčių, biudžeto tvarkymo bei pastatų renovacijos srityse. Iki šiol įgyvendinta net 87 procentai reforminių rodiklių, paskelbta kvietimų projektams už daugiau nei 3,8 mlrd. eurų – beveik visas skirtas lėšas, o sutartys pasirašytos už 93 procentus plano lėšų[1].
„Esame įsitikinę, kad tinkamai įvykdėme visus šioje paraiškoje nurodytus RRF plano rodiklius. Europos Komisija tai vertins. Užtikrintai judame pirmyn įgyvendindami Lietuvai reikalingus žingsnius, šį kartą – sveikatos sistemos, pastatų renovacijos, švietimo, mokesčių pertvarkos, biudžeto sistemos ir išlaidų peržiūros, taip pat kitose srityse“, – pažymėjo finansų ministras R. Šadžius.
Iš viso pateikti keturi mokėjimo prašymai, už kuriuos jau atsiskaityta už 106 rodiklius iš 216. Tai reiškia, kad Lietuva sparčiai vykdo ir reforminius, ir investicinius planus, juos aktyviai stebi Europos Komisija ir įvertina. Lietuva taip pat priklauso penkių ES valstybių grupei, kurios pateikė bent keturis mokėjimo prašymus, o visas planas turi būti įgyvendintas iki 2026 metų.
Pokyčiai Lietuvoje: naujos kompetencijos medikams, inovacijų platforma mokykloms ir teisingesni mokesčiai
Planu numatoma sveikatos sektoriuje įvesti darbo sąlygų gerinimo teisės aktus, sukurti specialistų kompetencijų platformą, pagerinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pastatų renovacijoje priimti teisės aktai, kurie leidžia spartinti darbus ir užtikrinti aukštą energinio efektyvumo lygį. Švietimo srityje įgyvendinta skaitmeninė transformacija, kurioje dalyvavo tūkstančiai mokytojų ir dėstytojų, o mokykloms sukurta inovacijų platforma.
Taip pat daugiau nei 380 karjeros specialistų mokyklose padeda mokiniams rinktis tinkamą kelią, o aukštosios mokyklos dabar turi aiškią sutarčių sistemą, leidžiančią gerinti studijų kokybę ir plėtoti infrastruktūrą.
Mokesčių sistema buvo pertvarkyta taip, kad būtų socialiai teisinga ir skatintų ekonomikos augimą. Baigtas ir vidutinės trukmės biudžeto planavimo projektas, užtikrinantis efektyvesnį valstybės lėšų panaudojimą. Galiausiai, viešojo sektoriaus darbuotojai gauna naujus mokymus, stiprinančius jų skaitmeninius, finansinius ir lyderystės įgūdžius, kas leis gerinti viešųjų paslaugų kokybę.
Visa tai rodo, kad „Naujos kartos Lietuva“ planas yra ne tik didelis finansinis srautas, bet ir reikšmingas pokytis šalies valdyme, ekonomikoje ir visuomenės gerovėje, kuris leis Lietuvai žengti dar tvirtesniu ir modernesniu keliu.
Į žiniasklaidos akiratį pakliuvo viešasis pirkimas
Šių metų kovo pabaigoje Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) paskelbė 800 tūkst. eurų vertės konkursą „Naujos kartos Lietuva“ plano viešinimui žiniasklaidoje, tačiau šis pirkimas sukėlė rimtų diskusijų.
Specialistai žėrė kritikos pasirinktoms sąlygas, pagal kurias tiekėjai turi nurodyti įkainius procentais nuo trečiųjų šalių išlaidų. Tokia sistema, anot ekspertų, kelia riziką, kad galutinė suma gerokai viršys rinkos kainas, nes nėra aiškiai apibrėžta, kokiose žiniasklaidos priemonėse ir kokiu mastu bus vykdomos kampanijos.
CPVA tikino, kad tokia pirkimo metodika pasirinkta sąmoningai, nes šiuo metu nėra galimybės iš anksto tiksliai suplanuoti komunikacijos kanalų ir jų kainų. Agentūra taip pat pabrėžė, jog visos išlaidos bus kruopščiai tikrinamos, o tiekėjai privalės pagrįsti faktines sumas. Nepaisant to, viešųjų pirkimų ekspertai baiminosi, kad tokia sistema sudarys prielaidas smarkiai permokėti už paslaugas.
