Skandinavijos šalys pirmauja pagal kainą, bet ne visur situacija vienoda
Kava išsinešimui daugeliui europiečių yra neatsiejama kasdienybės dalis. Tačiau priklausomai nuo šalies ar miesto, už tą patį kapučiną galima sumokėti daugiau nei tris kartus brangiau. Nors pati kavos žaliava kainuoja vos kelis euro centus, galutinė kaina labai priklauso nuo šalies pragyvenimo lygio, energetikos kainų ir nekilnojamojo turto mokesčių.
Remiantis platformos Numbeo duomenimis, brangiausias kapučinas Europoje 2025 m. yra Danijos sostinėje Kopenhagoje – čia vidutinė puodelio kaina siekia net 5,81 euro.[1] Nedaug atsilieka Islandija (5,33 euro) ir Šveicarija (5,27 euro). Daugiau nei 4 eurus už kapučiną moka ir gyventojai Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje bei Austrijoje.
Skandinavijos regionas apskritai išsiskiria itin aukštomis kavos kainomis. Tai siejama su aukštais atlyginimais, brangiu nekilnojamuoju turtu bei energetikos sąnaudomis. 2024 m. Europos Komisijos duomenimis, Danija taip pat patenka tarp šalių, kuriose vidutinė elektros kaina verslui yra viena didžiausių visoje ES.
Pigiausia kava – Balkanuose ir Italijoje
Kita kainų spektro pusė priklauso Balkanų ir Rytų Europos šalims. Pigiausias kapučinas Europoje fiksuojamas Kosove – vidutinė kaina vos 1,27 euro. Antroje vietoje – Ukraina (1,36 euro), o trečioje – Italija, kur kapučino puodelis kainuoja apie 1,53 euro. Toks skaičius gali nustebinti, turint omenyje, kad Italija yra šios kavos rūšies gimtinė.
Palyginti su Vakarų Europa, Italijos ir Balkanų šalių gyventojai už savo pinigus gauna daugiau – tiek tiesiogine, tiek perkamosios galios prasme. Pavyzdžiui, Romoje už vidutinį mėnesio atlyginimą galima įsigyti net 1 399 kapučino puodelius, o tai yra vienas geriausių rodiklių žemyne.
Tokie duomenys rodo, kad net ir kuklaus atlyginimo šalyse galima mėgautis kava dažniau nei ten, kur kainos gerokai aukštesnės.
Lietuva – nei tarp brangiausių, nei tarp pigiausių
Lietuva pagal kavos kainas išsiskiria vidutiniškumu. Numbeo statistika rodo, kad Vilnius šiuo metu yra 91-oje, o Kaunas – 93-ioje vietoje tarp Europos miestų pagal kapučino kainą. Vilniuje vidutinė kaina siekia 3,17 euro, o Kaune – 3,11 euro.
Tai reiškia, kad Lietuva nepatenka nei tarp brangiausių, nei tarp pigiausių valstybių. Tačiau įvertinus atlyginimus, kavos puodelis lietuviui kainuoja didesnę jo pajamų dalį nei, pavyzdžiui, Danijos ar Liuksemburgo gyventojams.
Vidutinės metinės pajamos Lietuvoje siekia apie 15 900 eurų, tad kava už 3 eurus sudaro apie 0,021 proc. gyventojo uždarbio. Danijoje ši proporcija – vos 0,004 proc., o Liuksemburge – 0,005 proc.
Tai patvirtina ekonomisto Januszo Piechocinskio mintį:[2]
„Kavos kainos nėra tik žaliavos ar logistikos klausimas. Jas smarkiai veikia nekilnojamojo turto mokesčiai, darbo jėgos išlaidos ir net savivaldybių politika.“
Vis dėlto Lietuvoje išsinešamos kavos kiekiai išlieka santūresni nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Belgijoje, kur vidutinis darbuotojas per dieną perka daugiau nei pusantro puodelio.
Kodėl kavos kaina taip išsiskiria?
Kavos puodelis nėra vien tik pupelių kaina. Vienam espresso reikia apie 7–9 gramų kavos, kurios žaliavinė vertė siekia vos keliolika euro centų. Tačiau galutinė kaina apima kur kas daugiau – baristos darbo laiką, vienkartinį puodelį, šildymą, elektrą, bei neretai – sirupus, pieną ar net dekoracijas.
Vidutinė elektros kaina verslui ES 2024 m. siekė apie 155,80 euro už MWh. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Airija ar Kroatija, ji viršijo net 200 eurų. Lietuva pagal šį rodiklį yra arčiau ES vidurkio, bet verslui tenkančios išlaidos vis tiek ženkliai prisideda prie kavos kainos.
Dėl šios priežasties net pigesnėse šalyse gali būti kavinių, kuriose kaina prilygsta Vakarų Europos miestams. Tačiau bendros tendencijos rodo, kad geografinė padėtis, infrastruktūra ir darbo sąnaudos daro didžiausią įtaką mūsų mėgstamo rytinio gėrimo kainai.
