Jau nuo 2026-ųjų siūloma rusų kalbą išbraukti iš švietimo programų
Lietuvoje svarstoma galimybė atsisakyti rusų kalbos mokymo mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigia, kad diskusijos šiuo klausimu vyks kartu su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu bei visuomene, tačiau sprendimas turėtų būti priimamas kompleksiškai.
Pasak jo, prieš atsisakant rusų kalbos būtina užtikrinti alternatyvas ir pasirūpinti mokytojų persikvalifikavimu. J. Petkevičius atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, rusų kalbos populiarumas Lietuvos mokyklose gerokai sumažėjo: jei anksčiau ją šeštose klasėse rinkosi 68 proc. mokinių, šiemet – tik 43,5 proc., o net 108 mokyklose šeštokai šios kalbos nepasirinko[1].
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Darius Jakavičius siūlo atsisakyti rusų kalbos nuo 2026 metų rugsėjo. Jo nuomone, jau nuo kitų metų penktokams ar šeštokams reikėtų nebeleisti rinktis rusų kaip antrosios užsienio kalbos, suteikiant galimybę mokytis, pavyzdžiui, lenkų ar kitos Europos Sąjungos kalbos.
Politikas pabrėžia, kad Lietuva turėtų pasinaudoti susidariusia geopolitine situacija, primindamas, jog kaimyninė Latvija jau priėmė sprendimą palaipsniui atsisakyti rusų kalbos mokymo.
Per 5 metus rusų kalbos pasirinkimas mokyklose sumažėjo perpus
Per pastaruosius penkerius metus per pusę sumažėjo moksleivių, pasirinkusių rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. 2014–2015 mokslo metais rusų kalbą rinkosi net 81,7 proc. šeštokų, tačiau 2024–2025 mokslo metais šis skaičius sumažėjo iki 43,5 proc. Tuo metu 108 Lietuvos mokyklose šiais metais nebuvo nė vieno šeštoko, pasirinkusio rusų kalbą[2].
ŠMSM pažymi, kad nuo 2024 metų viduriniame ugdyme rusų kalba nebėra privalomai pasirenkama užsienio kalba, o nuo 2025 metų nebus rengiamas rusų kalbos valstybinis brandos egzaminas. Šiuo metu organizuojami tik anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų egzaminai.
Švietimo ministrė Raminta Popovienė pabrėžia, kad mažėjantis rusų kalbos pasirinkimas yra laisvas sprendimas, kurį įtakoja geopolitinė situacija, todėl šis procesas, jos nuomone, natūraliai tęsis.
Taip pat ministerija skatina rusų kalbos mokytojus dalyvauti ES finansuojamame projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kuris suteikia galimybę įgyti papildomą specializaciją. 2023–2024 mokslo metais 48 mokytojai pasinaudojo šia galimybe, daugiausia rinkdamiesi vokiečių, prancūzų kalbas, logopediją ir specialiąją pedagogiką. Ankstesniais metais projektas buvo orientuotas į kitų užsienio kalbų mokytojus.
Vietoje rusų kalbos teks mokytis ispanų?
Rusų kalbos pamokos traukiasi iš Lietuvos mokyklų tvarkaraščių, o jų vietą sparčiai užima ispanų kalba – ypač sostinėje. Vilniuje per metus ispanų kalbos besimokančių vaikų skaičius šoktelėjo nuo 200 iki 2700, o nuo 2026 m. šią kalbą bus galima rinktis jau nuo antros klasės.
Vokiečių ir prancūzų kalbos taip pat populiarėja, tačiau rusų kalbos pasirinkimas smuko dėl geopolitinių priežasčių ir Švietimo ministerijos sprendimo nuo 2022 m. šeštokams nebeleisti jos rinktis. Specialistai pabrėžia, kad kartu būtina stiprinti lietuvių kalbos mokymą, kad vaikams nekiltų karjeros apribojimų dėl kalbinių spragų.
Vis dėlto darbo rinkoje rusų kalbos poreikis visiškai neišnyko. Nors po karo Ukrainoje jos reikalavimų sumažėjo, kai kurios įmonės, ypač paslaugų sektoriuje, vis dar pageidauja darbuotojų, gebančių bendrauti su rusakalbiais klientais.
Tai kelia diskusijų – dalis visuomenės piktinasi, kad Lietuvoje vis dar prašoma rusų kalbos, kai kai kurie užsieniečiai nemoka lietuviškai.
Kasčiūnas: užsieniečiams – lietuvių kalbos egzaminas už teisę likti šalyje
Tuo tarpu Lietuva kovoja ir su čia eilę metų gyvenančiais, bet lietuviškai negebančiais susikalbėti užsieniečiais. Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo naują taisyklę: užsieniečiai, norintys pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, turės išmokti lietuvių kalbą.
Politikas teigia, kad tai skatins pagarbą valstybei ir užtikrins tikrą integraciją: „Kalba nėra prabanga, tai mūsų tapatybės dalis. Jei nori gyventi Lietuvoje – išmok kalbą“, – pabrėžė jis. Šiuo metu tokio reikalavimo nėra, todėl siūloma tvarka žymėtų esminį pokytį migracijos politikoje.
Kasčiūnas taip pat kritikuoja Vyriausybės planus atidėti terminą, kada visos viešosios paslaugos privalės būti teikiamos lietuvių kalba, ir ragina neliberalizuoti taisyklių.
Gyventojai palaiko iniciatyvą, piktindamiesi, kad vis dažniau aptarnaujantis personalas nekalba lietuviškai, nors čia gyvena jau kelerius metus. Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija primena – nuo kitų metų pradžios klientus aptarnaujantys darbuotojai privalės mokėti bent A1 lygio lietuvių kalbą.
