Naujas etapas pensijų sistemoje: daugiau laisvės ir aiškumo
Nuo 2026 metų sausio 1-os dienos Lietuvoje įsigalios svarbūs pokyčiai antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemoje.
Šiuos pokyčius inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo nutarimą bei gyventojų nepasitenkinimą ribotu disponavimu sukauptomis lėšomis. Vyriausybė jau pritarė reformai – dabar teisės aktų projektai svarstomi Seime.[1]
Pagrindinis pokytis yra perėjimas prie savanoriško kaupimo modelio. Automatinis gyventojų įtraukimas kas trejus metus bus panaikintas. Vietoje to numatomas nuolatinis kvietimas savanoriškai jungtis prie pensijų kaupimo ir išsami informacija apie galimybes tai daryti.
Kada ir kiek lėšų bus galima atsiimti?
Numatoma, kad nuo 2026-ųjų pradžios iki 2027 metų rugsėjo 30-os dienos galios pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti savo dalį lėšų. Galimos trys situacijos:
- Asmuo galės atsiimti savo pačių sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį (iš jų išskaičiuojamas 3 proc. administracinis mokestis);
- Už valstybės ar „Sodros“ įmokas bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai – jie didins būsimą valstybinę pensiją;
- Iki pensinio amžiaus vieną kartą gyvenime bus galima atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, nei pačių įmokėta suma).
Gyventojai, sukaupę nedideles sumas ir kurių kaupimas tapo „apsunkintas“ dėl sveikatos ar kitų priežasčių (pvz., nustatytas 70–100 proc. netekto darbingumo lygis), galės atsiimti visą sumą neapmokestintai, nelaukdami pensijos amžiaus.
Televizijos laidoje ekspertai įvertino reformos logiką
Apie naująją pensijų kaupimo tvarką TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto profesoriai Teodoras Medaiskis ir Romas Lazutka.[2] Jų nuomonės dėl pokyčių – iš dalies sutampančios, tačiau pabrėžiančios skirtingus aspektus.
T. Medaiskis atkreipė dėmesį, kad žmonėms reikia aiškiai paaiškinti, kas yra vadinamoji valstybės „subsidija“. Jo teigimu, ji veikiau turėtų būti vertinama kaip mokestinė lengvata – dalis gyventojo mokesčių, nukreipiama į jo pačio ateitį.
„Tai nėra biudžeto dovanėlė – tai paskata tiems, kurie rūpinasi savimi. Tokia subsidija turėjo būti traktuojama kaip lengvata, ne kaip privilegija“, – sakė profesorius.
Jis taip pat įspėjo, kad leidimas atsiimti pinigus gali paskatinti kai kuriuos žmones pasielgti neracionaliai – išleisti lėšas kelionėms ar remontui, o ne pasirūpinti senatve. Tokiu atveju ateityje jų pensijas gali tekti iš dalies finansuoti iš tų sąskaitų, kuriose žmonės kaupė sąžiningai.
Tuo tarpu R. Lazutka daug dėmesio skyrė valstybės taikomai nelygybei tarp skirtingų taupymo formų. Jo nuomone, valstybė remia tik antrąją pakopą, kai tuo tarpu žmonės, investuojantys kitais būdais, yra papildomai apmokestinami.
„Jeigu nusipirkau butą ir jį nuomoju – tai mano pensijos šaltinis, bet jis apmokestinamas. Tuo tarpu fondų grąža yra remiama valstybės lėšomis. Kur logika?“ – retoriškai klausė ekonomistas.
Jis taip pat pažymėjo, kad gyventojai buvo suklaidinti pažadais apie didelę grąžą, todėl už jų sprendimus neturėtų mokėti kiti mokesčių mokėtojai.
Kas laukia toliau?
Jeigu Seimas pritars visam SADM pateiktam reformų paketui, gyventojai jau nuo 2026-ųjų galės priimti sprendimus dėl savo pensijų fondų lėšų.
Tiems, kurie liks sistemoje, bus sudarytos galimybės koreguoti įmokas: galima bus pasirinkti standartinį 3 proc. įnašą, jį padidinti, sustabdyti ar laikinai atidėti. Be to, numatyta galimybė toliau gauti valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką nuo ankstesnių metų vidutinio atlyginimo.
Nuo 2028 metų visi duomenys apie pensijų pakopas, sukauptas sumas ir prognozuojamas išmokas bus prieinami atnaujintame „Sodros“ informaciniame portale.
