Tai būtinas ar nebūtinas magistro laipsnis tokio aukšto rango valstybės pareigūnui?
Lietuvoje siekiant aukščiausių karinių postų, panašu, kad magistro diplomas nėra būtinas – net vadovauti strateginiam žvalgybos padaliniui galima vien su bakalauro išsilavinimu. Tokią situaciją iliustruoja pulkininko Mindaugo Mažono atvejis: nors jis yra realus kandidatas vadovauti Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (AOTD), magistro laipsnio jis neturi.
Kaip skelbiama, M. Mažonas baigė Lietuvos karo akademiją ir Baltijos gynybos koledžą, tačiau akademinės magistrantūros nebaigė, nors tokia galimybė jam buvo suteikta. Vis dėlto, tai jam netrukdo būti rimtai svarstomam į vieną svarbiausių žvalgybos postų valstybėje[1].
Formaliai, vadovauti AOTD esą pakanka bet kokio aukštojo universitetinio išsilavinimo – tai reiškia, kad net bakalauro laipsnis atitinka kriterijus.
Nors 2024 m. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią pulkininkais ir generolais gali tapti tik magistro studijas baigę karininkai, ji netaikoma atgaline tvarka, todėl iki tol paaukštintiems pareigūnams papildomai mokytis nereikia.
Svarbiausia – ne laipsnis, o patirtis
Tuo tarpu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė remia Mažono kandidatūrą, teigdama, kad „laipsnis dėl laipsnio“ nėra esminis, jei pareigūnas pasižymi patirtimi. Tačiau kritikai, tarp jų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, pabrėžia, kad strateginiam postui būtina ne tik patirtis, bet ir aukštesnės akademinės kompetencijos.
Ekspertai įspėja, kad tokia praktika gali brangiai kainuoti valstybei. Estijoje ir Latvijoje magistro laipsnis yra norma dar žemesnio rango karininkams, o Suomijoje be akademinių aukštumų generolo vardas netenka prestižo.
Štai pasak tarptautinio saugumo eksperto Tomo Jermalavičiaus, be akademinio pasirengimo kariuomenėje formuojasi siauras, biurokratinis požiūris, o karininkai praranda gebėjimą strategiškai mąstyti ir veiksmingai bendrauti su politiniu lygmeniu. Lietuvoje, deja, magistro diplomas tebėra „pageidautinas“, o ne būtinas reikalavimas net ir aukščiausiems gynybos sistemos vadovams.
Bakalauro laipsnis nesutrukdė E. Dobrowolskai tapti teisingumo ministre
Tuo tarpu praėjusios 2020–2024 m. kadencijos metu tiek paprastus žmones, tiek dalį politikų nustebino netikėtas pasirinkimas teisingumo ministro pareigoms eiti – tuomet 32-ejų metų Evelina Dobrovolska, išrinkta į Seimą su Laisvės partija. Jos kandidatūra sukėlė nevienareikšmių vertinimų: vieni tai vertino kaip proveržį žmogaus teisių srityje, kiti – kaip nepakankamai pagrįstą sprendimą, ypač vertinant jos išsilavinimą ir profesinę patirtį[2].
Didžiausią ažiotažą kėlė tai, kad Dobrovolska neturėjo jai reikalingo magistro laipsnio. Nors ji buvo baigusi teisės bakalauro studijas ir beveik pabaigusi Interneto ir technologijų teisės magistro programą Mykolo Romerio universitete, kandidatė nebuvo parašiusi ir apgynusi baigiamojo darbo, todėl magistro diplomo taip ir negavo. Tai kėlė abejonių dėl jos pasirengimo eiti vienas svarbiausių pareigų teisinėje valstybėje.
Magistro laipsnio neprireikė ir einant žemės ūkio ministro pareigas
Tačiau net ir E. Dobrowolska – ne vienintelis atvejis Seime, kai eiti tokio lygio pareigas neprireikė magistro „popierėlio“. Štai 2016-2020 m. kadencijos metu Seimo narys Andrius Palionis taip pat neturėjo magistro laipsnio. To nebūtų gana, tai nesutrukdė jam 2019 m. tapti Lietuvos žemės ūkio ministru, kuriuo jis pabuvo iki 2020 m. gruodžio 10-osios.
Tuo metu teigta, kad pats ūkininkavęs dešimtyje hektarų žemės, Palionis neblogai suprato žemdirbių problemas, tačiau jo individualistinis darbo stilius ir menkas viešumas kėlė abejonių dėl gebėjimo efektyviai bendradarbiauti. Ilgametis Biudžeto ir finansų komiteto narys, jis į politiką atėjo po tėvo, buvusio Seimo nario, žūties, o į Seimą buvo renkamas Prienų apygardoje[3].
