Finišavo legendiniame triatlone: 3,8 km plaukimo, 180 km dviračiu ir 42 km bėgimo
Lietuvė Renata Petraitytė įveikė visas tris ištvermės sporto disciplinas ir sėkmingai finišavo „Ironman“ varžybose – viename garsiausių ir sunkiausių triatlono formatų pasaulyje.
Jai teko nuplaukti 3,8 kilometro, tuomet įveikti 180 kilometrų dviračiu ir galiausiai nubėgti 42 kilometrus – visą maratono distanciją. Šias rungtis reikia įveikti per vieną dieną, dažniausiai per 17 valandų limitą, be poilsio tarp etapų.
Finišo akimirka užfiksuota vaizdo įraše, kuriuo socialiniame tinkle pasidalijo Seimo narys Viktoras Pranckietis.[1] Jame matyti, kaip Renata, pasipuošusi sportiniu kombinezonu, pakėlusi rankas kerta raudonai apšviestą finišo liniją. Virš jos – švieslentė su pavarde ir pasiektas laikas. Tai neabejotinai buvo emocingas momentas, įprasminantis daugelio mėnesių (o gal ir metų) pasiruošimą.
„Tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir tikras valios, ryžto bei stiprybės išbandymas“, – sveikindamas ją savo „Facebook“ paskyroje rašė Viktoras Pranckietis.
Ištvermės sporto simbolis, kuriam ryžtasi nedaugelis
„Ironman“ varžybos laikomos vienomis sunkiausių pasaulyje, o jų pavadinimas yra prestižinis ženklas triatlono sporte.[2] Pasaulyje yra tik tūkstančiai žmonių, kurie kada nors peržengė šio iššūkio finišo liniją. Varžybų metu dalyviams neleidžiama gauti išorinės pagalbos, o viską – nuo strategijos iki energijos paskirstymo – turi suvaldyti patys.
Svarbu tai, kad šiose varžybose ne visiems pavyksta pasiekti finišą. Tiek distancijų ilgis, tiek oro sąlygos, tiek paties organizmo reakcija dažnai tampa priežastimi, kodėl net stipriai pasiruošę dalyviai pasitraukia.
Renata Petraitytė viską įveikė, o tai reiškia, kad ji įžengė į pasaulinę ištvermės sporto elitą. Ir dar svarbiau – ji tai padarė kaip lietuvė, apie kurios pasiekimą kalbama vis garsiau.
Ką reiškia tapti „Ironman“ ir kodėl tai svarbu
Tapimas „Ironman“ yra ne tik sportinis pasiekimas, bet ir gilus asmeninis virsmas. Kiekvienas etapas – plaukimas, dviratis, bėgimas – tikrina vis kitą organizmo ištvermės ribą.
Dalyviai dažnai kalba apie akimirkas, kai „norėjosi sustoti“, kai „kūnas jau seniai pasidavė, bet protas dar laikė“. Tokios akimirkos padaro šias varžybas daugiau nei fizinį išbandymą – jos tampa asmenybės išgryninimu.
Renatos Petraitytės pasiekimas neabejotinai įkvėps kitus lietuvius, ypač moteris, siekti aukščiausių rezultatų, net jei iš pradžių tai atrodo neįmanoma.
