Svarbiau ne emocinga komunikacija, bet sisteminių gynybos spragų sprendimas
Prezidento Gitano Nausėdos poziciją šiuo metu viešai atstovaujantis jo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad nors incidentas su į Lietuvos teritoriją įskridusiu Rusijoje gamintu dronu „Gerbera“ parodė rimtas spragas pasienio apsaugoje, gyventojų gąsdinti be pagrindo nederėtų. Pasak patarėjo, kai tapo aišku, kad dronas leidžiasi ir nesukels tiesioginės grėsmės, perspėjimai būtų buvę tik bereikalingas triukšmas.
Prezidentūra akcentuoja, jog svarbiau ne emocinga komunikacija, o sisteminės gynybos spragos, kurias būtina kuo greičiau taisyti – ypatingai kalbant apie priešdroninę apsaugą pasienyje. Šiuo klausimu Nausėda remia bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos projektą, kuriuo siekiama sukurti stipresnę rytinės sienos gynybos sistemą[1].
Kalbėdamas apie Vokietijos brigados veiksmų Lietuvoje klausimą, Matulionis siekia išsklaidyti viešojoje erdvėje kilusią sumaištį dėl galimo Bundestago leidimo būtinybės. Prezidentūra laikosi pozicijos, kad Lietuvoje dislokuota brigada bus NATO planų dalis, todėl karo atveju sprendimus priims Aljanso karinis vadovavimas.
Tačiau nenoras gąsdinti gyventojų pranešimais apie galimą pavojų kiek prieštarauja su priimtu sprendimu kuo skubiau evakuoti Lietuvos premjerą ir Seimo vadovą.
Į netikėtą puolimą Lietuva galėtų reaguoti ir be Vokietijos sprendimo
Nors egzistuoja hipotetinė galimybė, kad netikėto puolimo atveju reikėtų Vokietijos sprendimo, esą jau yra numatyta supaprastinta ir greita procedūra, leidžianti brigadai reaguoti be Bundestago balsavimo. Tai reiškia, kad Nausėdos komanda pasitiki Vokietijos įsipareigojimu Lietuvai ir nemano, jog formalumai trukdytų laiku apginti šalį.
Prezidentūra taip pat remia santūrų požiūrį į susiklosčiusią situaciją Krašto apsaugos ministerijoje – po AOTD vadovo Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo.
Matulionis pabrėžė, kad tai ministrės kompetencijų sritis, žvalgybos darbas nesutriko, partneriai nekelia klausimų, todėl šiuo metu pagrindo prezidentui imtis iniciatyvos nėra. Kalbant apie galimą naują vadovą – buvusį SOP vadą Mindaugą Mažoną – prezidentūra teigia, kad svarbiausia yra kandidato kompetencija, o formalaus magistro diplomo trūkumas neturėtų tapti kliūtimi, jei to nereikalauja pareigybės aprašas.
Valdžios elitas saugus, gyventojai – nežinioje: informavimo sistema ir vėl nuvylė
Praėjusios savaitės ketvirtadienį įvykęs incidentas, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido dronas, išryškino rimtą saugumo spragą – paprasti gyventojai taip ir nesulaukė jokios informacijos ar įspėjimo. Nors premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo skubiai palydėti į priedangas, nei žinutės į mobiliuosius telefonus, nei įspėjimo sirenos eiliniams piliečiams nepasiekė. Gyventojai liko visiškoje nežinioje, nors šalyje tuo metu realiai galėjo kilti pavojus.
Tuo tarpu, reaguojant į galimą grėsmę, premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis buvo skubiai evakuoti į priedangas. Tačiau tuo pat metu nei šalia buvę žurnalistai, nei šalies gyventojai jokios informacijos apie grėsmę negavo. Sirenos negaudė, įspėjamosios žinutės nebuvo siunčiamos, o viešumoje kilo klausimų – kodėl saugomi tik valdžios atstovai, kai pavojus gali kilti visiems?
Tai ne pirmas kartas, kai gyventojų perspėjimo sistema veikia prastai – dar pavasarį per civilinės saugos pratybas dalis žmonių taip pat negavo jokių žinučių. Valstybės institucijos žada, kad iki 2027-ųjų pabaigos sistema bus modernizuota. Belieka tik tikėtis, kad iki to laiko nieko nenumatyto neįvyks ir gyventojams neteks sukti galvos, kur bėgti, jau po laiko.
