Masiškai mokėjo užstatą, už kurį pinigai nebuvo grąžinami?
Ne pirmą kartą į koncertų mylėtojų akiratį papuola tokių masinių renginių organizatoriai – šį kartą kauniečiai ir miesto svečiai kraipė galvas, kiek maisto ir gėrimų pardavėjai galėjo uždirbti laikinojoje sostinėje vykusio legendinės roko grupės Guns ‘n’ Roses koncerto metu. Už vienkartines plastikines stiklines ir vienkartinius indelius gavę susimokėti vadinamąjį užstatą, renginio dalyviai galiausiai šio taip ir neatgavo, mat atsiskaitymas čia priimamas tik bankinėmis kortelėmis, taigi susigrąžinti jį – tas pats, kas gaudyti vėją laukuose. O kur dar nuo gėrimų likusios skardinės, kurios vėliau priduodamos į taromatus.
Štai vienas koncerto dalyvis savo socialiniuose tinkluose dalinosi, kad nepaisant to, kad stadione alus buvo ne pats pigiausias ir už bokalą buvo prašoma po 6-7 eurus, be viso to dar teko susimokėti ir 20 centų, kaip teigė pardavėjai – užstatą – už vienkartinę plastikinę stiklinę.
Pasiteiravus, kas tai per užstatas, pardavėjos esą patikino, jog jis bus grąžinamas atgal pridavus bokalą.
Tačiau vėliau pradėjęs galvoti apie tai, kad atsiskaitymai čia priimami tik bankinėmis kortelėmis, vilnietis esą panoro dar kartą suprasti, kas tai per vadinamo užstato grąžinimo procesas, todėl nuėjo įsigyti keptos duonos, už kurią, pasirodo, taip pat reikėjo palikti 20 centų už įpakavimą, kaip aiškino – tai esą irgi užstatas.
Galiausiai pardavėjos esą patikinusios, kad užstatas nėra grąžinamas.
Todėl nusivylęs gyventojas skaičiavo, kad jei į koncertą suplūdo apie 20-30 tūkst. žiūrovų, panašiai gėrimų ir maisto pardavėjai turėjo susirinkti ir už vadinamą užstatą.
Panašių istorijų – apstu
Tačiau to nebūtų gana, ir daugiau gyventojų dalinosi panašiomis patirtimis, susiduriant su maisto ir gėrimų pardavėjais renginių metu. Visgi, gyventojai dalinosi, kad tai yra neseniai įvestas pakuotės mokestis, kuris, pagal įstatymą skaičiuojamas atskirai. O štai pridavęs tą pačią pakuotę, kad į ją būtų įdėtas produktas nenaudojant naujos, negali imti ir nemokėti už naują.
„Tas pakuotės mokestis kaip ir visas burtas apie taršą pakuote nesąmonė. Žymiai mažiau terštume, jei tą patį bokalą visą koncertą turėtume. Festivaliuose tokia praktika gyvavo.
Perki alų, perki bokalą, gražų, su to renginio simbolika. Ir išgėręs neši papildyti į tą patį bokalą. Po renginio gali priduoti, atgausi savo du ar tris eurus, gali neštis namo, prisiminimui. Vienas žmogus – vienas bokalas, o ne penki ar daugiau. Bet yra, kaip yra. Protinga praktika nueina užmarštin.“ – svarstė gyventoja.
Kitas festivalių gerbėjas patikino, kad vis dėlto net ir depozito grąžinimas mokant kortele yra įmanomas – štai „Opener“ festivalyje esą sumokėjus 1,50 eurų depozitą ir jį grąžinus, prie aparato pridedama kortelė ir pinigai kaipmat grąžinami atgal.
Ne užstatas, o mokestis už vienkartinę pakuotę
Nuo 2025 m. gegužės 1-osios Lietuvos kavinėse, restoranuose ir degalinėse neliko nemokamų vienkartinių indų – už kiekvieną puodelį ar dėžutę klientams reikia susimokėti papildomai[1].
Įkainiai svyruoja nuo simbolinių 3 iki 10 centų, o tiksli suma priklauso nuo kiekvienos įstaigos sprendimo.
Degalinių tinklai „Viada“ ir „Circle K“ pokyčiams pasiruošė iš anksto – informavo klientus, atnaujino apskaitos sistemas ir skatino atsinešti savo daugkartinius indus.
Pavyzdžiui, „Circle K“ pasiūlė 20 centų nuolaidą kavos pirkėjams su savais puodeliais, o „Viada“ pritaikė 10 proc. nuolaidą karštiems gėrimams. Specialiose stotelėse klientai gali net išsiplauti savo indus tiesiog vietoje.
Net ir parduotuvės gali uždrausti atsiskaityti grynaisiais?
Tačiau viena vilnietė dalinosi, kad ne tik renginių organizatoriams gali „šauti“ į galvą nepriimti grynųjų pinigų, bet ir didiesiems prekybos tinklams, kaip antai – „Norfa“. Štai šis parduotuvių tinklas, nurodydamas, kad taip nurodo Lietuvos Respublikos įstatymas, prie kasų užkabinęs pranešimus, kuriuose teigiama, kad vieno pirkimo metu galima pateikti ne daugiau kaip 50 monetų.
Visgi, to nebūtų gana, stambiomis kupiūromis čia atsiskaityti, pasirodo, irgi sudėtinga – štai jau kurį laiką esą nepriimamos 500 eurų kupiūros.
Sugedusi esą ir visa šio tinklo savitarnos kasų sistema – komentatorė dalinosi, kad sumetus 67 centus, automatiškai suskaičiuojami tik 42 ct.
Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į Lietuvos banką bei LR Finansų ministeriją, siekiant išsiaiškinti, ar toks parduotuvių būdas riboti atsiskaitymus grynaisiais, yra teisėtas.
Finansų ministerija: ne mūsų kompetencija komentuoti
Į 77.lt užklausą pirmadienį sureagavusi Finansų ministerija atsakė, jog grynųjų pinigų klausimus vienareikšmiškai kuruoja tik Lietuvos bankas.
„Grynųjų pinigų klausimai yra Lietuvos banko kuruojama sritis, todėl siūlytume komentaro kreiptis į Lietuvos banko atstovus.“ – laiške tvirtino Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovas.
Lietuvos bankas: sprendimas paliekamas kiekvieno prekybininko valiai
Tuo tarpu į užklausą sureagavę Lietuvos banko atstovai atkirto, kad nors tokia tvarka Lietuvoje nėra naujovė ir galioja nuo pat euro įvedimo, ji nėra privaloma – esą prekybininkams paliekama laisvė nuspręsti patiems, priimti daugiau negu 50 monetų vieno atsiskaitymo metu, ar ne.
LB tvirtinimu, iki 50 vienetų monetų priėmimą atsiskaitant reglamentuoja 1998 m. gegužės 3 d. Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (toliau – Reglamentas dėl euro įvedimo), kuris euro zonos valstybėms galioja tiesiogiai.
„Pagal Reglamento dėl euro įvedimo 11 straipsnį prekybininkai vieno mokėjimo metu neprivalo priimti daugiau nei 50 vienetų bet kokio nominalo euro ar euro centų monetų (nepriklausomai nuo jų vertės)“, – teigiama LB atsakyme.
Kadangi visa sprendimo galia – prekybininko rankose, šis gali nuspręsti vieno apsipirkimo metu priimti ir didesnį kiekį monetų.
„Tikėtina, kad savitarnos kasose šis ribojimas nėra taikomas, ir pirkėjai gali suberti neribotą kiekį monetų“, – tvirtinama atsakyme.
Pasiteiravus apie tai, ką daryti tokiu atveju, jei pirkėjas už prekę negali atsiskaityti, nes turi tik smulkias monetas, LB atsakė, kad tokie atvejai – pavieniai bei pateikė keletą atsiskaitymo galimybių tokiu atveju.
„Viena jų – atsiskaityti mokėjimo kortele. Taip pat būtų galima pirkinių krepšelį išskaidyti dalimis, kad kiekvienos dalies apmokėjimui pakaktų iki 50 monetų. Jeigu parduotuvėje yra savitarnos kasos, greičiausiai jose galima suberti neribotą kiekį monetų.“ – rašė Lietuvos bankas.
