Kaip gerai, kad gyvename pažangiame XXI amžiuje, kur kiekvienas žmogus turi teisę į… savo reikalus
Štai sveikatos priežiūra – jūsų reikalas. Pensija? Jūsų reikalas. O dabar, pasirodo, ir vidurinis išsilavinimas – taip pat jūsų reikalas. Kodėl valstybė turėtų rūpintis tokiais niekais kaip kokybiškas mokslas, kai mokinys viską gali išsigooglinti pats?
Lietuvoje švietimas – tai ilgalaikis eksperimentas su gyvais žmonėmis: ar įmanoma dvylika metų kažką mokyti kažkaip ir išmokyti tinkama? Vaikai į mokyklą ateina su tikru troškimu suprasti pasaulį – jie nori mokytis, klausinėja, ieško atsakymų. Net tada, kai klasėje trūksta vadovėlių, kai mokytojai pavargę, o programa – be aiškios krypties, jie vis tiek stengiasi.
Mokosi per „YouTube“, klausinėja dirbtinio intelekto, mokosi iš mamų, kurios po darbo skaito apie trigonometriją, nes mokykla „nebespėja su programa“. Mokosi iš korepetitorių, jei tėvai dar turi už ką. Mokosi iš gyvenimo, nes kitaip – neįstos, nesusiras darbo, nesusigaudys. O sistema tuo metu braižo dar vieną „reformą“, kurioje vėl bus viskas, išskyrus vaiką. Bet ką čia – juk tai tik jų reikalas.
Švietimo reformos Lietuvoje – kaip mados tendencijos
Kas penkerius metus – naujas požiūris, nauji pažadai, nauji vadovėliai, kuriuos mokiniai spėja tik nufotografuoti prieš vėl keičiantis programai. Jau net bloga dar ir dar kartą apie tai garsiai sakyti.
Tuo tarpu tėvai kviečiami „aktyviai įsitraukti“. Išverčiant į žmonių kalbą: pasirūpinkite korepetitoriais, patys išaiškinkite fiziką, ir nemirktelėję sumokėkite už papildomus būrelius, nes mokykla nebespėja (ar nebesugeba) jų pasiūlyti. Betgi tai – jūsų reikalas, tiesa?
Kartais pagaunu save mąstant – o ką čia išvis kaltinti? Politikus, ministeriją? Mokyklos direktorių? Mokytoją, kuris dar ir po pamokų „suka pamokas“ privačiai, kad išgyventų? O gal tėvus, kurie tempia vežimą, kurio patys nesukonstravo? Ir tada suprantu – nenoriu nieko kaltinti. Nes viskas taip toli pažengę, kad net kaltinti darosi beprasmiška.
Pavyzdžiui, mokomės be vadovėlių. Bet ne todėl, kad esame inovatyvūs skaitmeninės eros mokiniai, o todėl, kad vadovėlių tiesiog… nėra. Arba jie tokie seni, kai dar net internetas neegzistavo, o jau buvo išleisti.
Technologijos? Taip, vaikai klasėje sėdi su telefonais. Bet ne tam, kad naudotųsi dirbtiniu intelektu mokymuisi – o kad tiesiog kažkur pabėgtų nuo to, kas vyksta prieš lentą. Ir kas gali juos kaltinti? Jei valstybė nuleido rankas, kodėl jie turėtų jas kelti?
Gal laikas pripažinti: vidurinė mokykla Lietuvoje – tai labiau socialinis institutas, o ne žinių kalvė
Ji moko kantrybės, gebėjimo taikytis prie chaoso, prisitaikyti prie besikeičiančių taisyklių. Ir tai – ne juokais naudinga gyvenime. Tik gaila, kad šie įgūdžiai ateina brangia kaina – prarastu smalsumu, motyvacija ir pasitikėjimu švietimu, valstybe.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
