K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius
Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį pripažino buvusį Seimo narį, konservatorių Kristijoną Bartoševičių kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš keturis nepilnamečius. Politikas nuteistas už dešimt nusikalstamų veikų, tarp kurių – prievartavimas, tvirkinimas ir fizinės žalos padarymas vaikams. Tikėtina, kad tuo metu jį galimai dangsčiusiems konservatoriams dabar ateina liūdnos dienos.
Nors kaltinamajam buvo nurodyta atvykti į sprendimo paskelbimą, jis į teismą pavėlavo. Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs – šalys turi 20 dienų apskundimo terminą. Visa byla nagrinėta už uždarų durų, siekiant apsaugoti nukentėjusius vaikus, tad viešai paskelbta tik sprendimo esmė[1].
Prokuroras Donatas Skrebiškis prašė skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę ir penkerius metus drausti dirbti su vaikais. Nors teismas skyrė trumpesnę bausmę, prokuroras ją vertina kaip pakankamai griežtą ir žada apsvarstyti galimybę teikšti apeliaciją.
Tuo tarpu Bartoševičius kaltės nepripažino. Jo advokatas tikino, kad byla grindžiama nepakankamais įrodymais. Buvęs parlamentaras mandato atsisakė dar 2023-ųjų pradžioje, kai paaiškėjo apie pradėtą tyrimą – tai tapo vienu ryškiausių politinių skandalų Lietuvoje per pastaruosius metus.
K. Bartoševičiaus advokatas siekė visiško išteisinimo
Balandžio 10-ąją Panevėžio apygardos teisme K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas pareiškė, kad prokuroro siūloma 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra „iš esmės neteisinga“ ir siekė visiško savo ginamojo išteisinimo. Anot jo, kaltinimai buvo nepagrįsti, o byloje esą liko neatsakytų klausimų.
Advokatas kalbėjo daugiau nei dvi valandas, bet per vieną posėdį spėjo išdėstyti tik pusę argumentų. Jis teigė turintis „daugiau pasakyti nei prokuroras“ ir užsiminė apie „staigmenas“, kurios, jo manymu, galėjo likti nepastebėtos tyrimo metu.
Praėjusią vasarą buvęs parlamentaras ilsėjosi Italijoje
Tuo tarpu praėjusį birželį Panevėžio apygardos teismas nusprendė leisti seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius kaltinamam buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui išvykti iš Lietuvos vasaros atostogoms. Nors tokį kaltinamojo prašymą griežtai kritikavo prokuroras bei nukentėjusiųjų atstovai, teismas konstatavo, kad kardomosios priemonės negali labiau riboti asmens laisvės nei būtina.
Tuo metu Bartoševičiaus advokatas nurodė, kad jo klientas planavo mėnesio trukmės poilsinę kelionę į Italiją. Nors bilietų jis tuomet dar nebuvo įsigijęs, laukė teismo sprendimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad kelionė netrukdo teismo posėdžiams ir procesui, todėl nusprendė leisti išvykti, laikinai grąžinant paimtus dokumentus.
2019 metų prezidento rinkimuose rėmė I. Šimonytę
77.lt atliktas tyrimas parodė, kad K. Bartoševičius 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose rėmė bendrapartietę Ingridą Šimonytę. Politikė sulaukė itin didelės finansinės paramos, daugiausia – iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Politinės partijos skirta suma viršijo 470 tūkst. eurų, o iš viso Šimonytės rinkimų kampanijai buvo surinkta beveik 693 tūkst. eurų, įskaitant pavienių asmenų aukas.
Svarbu pabrėžti, kad I. Šimonytės rėmėjų sąraše buvo ne tik garsių verslininkų ir žiniasklaidos atstovų, bet ir TS-LKD narių bei sąjungininkų. Tarp paramos aukotojų figūruoja ir buvęs parlamentaras K. Bartoševičius, kuris skyrė 80 eurų, nors tuo metu jau buvo kaltinamas rimtais nusikalstamais veiksmais – nepilnamečių seksualiniu prievartavimu ir tvirkinimu.
Blokavo tuometinės opozicijos inicijuotą parlamentinį tyrimą
2023 metų kovo mėnesį Seimas atsisakė pradėti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo, susijusio su pedofilija įtariamu K. Bartoševičiumi. „Valstiečio“ Dainiaus Gaižausko inicijuota komisija nebuvo patvirtinta – už jos sudarymą balsavo 54 parlamentarai, tačiau net 64 buvo prieš, o 8 susilaikė. Svarbiausia – nė vienas valdančiosios daugumos atstovas, įskaitant konservatorius, nepalaikė šios iniciatyvos.
Premjerė Ingrida Šimonytė aiškino, kad ši informacija jau pasenusi ir nevertina tolimesnio tyrimo. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, jog klausimai, į kuriuos norėta atsakyti, jau buvo nagrinėti vasario mėnesį, o specialios komisijos sudarymas – neproporcingas ir neatitinka „ypatingo įvykio“ kriterijų.
Konservatorių gretose – ir daugiau panašiais nusikaltimais įtariamų asmenų
Visas pedofilijos tvaikas Seime pasklido po to, kai 2023 metų sausio 25 dieną parlamentą pasiekė netikėta žinia – tuometinis konservatorius Kristijonas Bartoševičius, viešėdamas Čilėje, nusprendė atsisakyti savo mandato.
Šis sprendimas sukėlė daug klausimų, nes tuo pačiu metu pradėjo sklisti įtarimai dėl jo įsitraukimo į pedofilijos skandalą. Teisininkai įžvelgė, kad tai galėjo būti bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nutekėjusių prokurorės planų pradėti tyrimą.
Bartoševičius iki Seimo vadovavo berniukų chorui „Ąžuoliukas“, o kaltinimai susiję su mažamečių tvirkinimu kelia siaubą visuomenei. Konservatorių frakcija bando sumažinti skandalo svarbą, tvirtindama, kad vieno nario klaidos neturėtų pakenkti partijai.
Politiniai ekspertai tuo metu prognozavo, kad šis atvejis sukrėtė visuomenę, bet rinkėjų nuomonė apie partiją vargu ar smarkiai pasikeis. Tačiau pedofilijos skandalai ir seksualinio priekabiavimo bylos politikoje nėra naujiena.
Kiti konservatoriai, kaip antai Mykolas Majauskas ir Linas Slušnys, taip pat buvo įtarinėjami atlikę panašius nusikaltimus ar apie juos tylėję. O tai dar labiau pabrėžė problemos mastą konservatorių partijoje.
