Egzaminų rezultatai – rekordiniai šimtukai ir permainų šešėlis
Liepos 9-ąją Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Geriausi dešimtmečio lietuvių kalbos A lygio rezultatai (94 proc. išlaikė, vidurkis – beveik 60 proc.) bei rekordinis 8 proc. šimtukų skaičius matematikos A lygyje džiugina, tačiau išryškėjo ir iššūkių: padidinta išlaikymo kartelė (nuo 16 iki 35 taškų) kai kuriems abiturientams tapo rimtu barjeru.
Reaguodama į tai, švietimo sistema šiemet ėmėsi korekcijų – daugumai egzaminų rezultatų pridėta po 10 taškų, o matematikos egzamino tam tikriems kandidatams – dar papildomai 1–5 taškai[1].
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažino, kad ankstesnės valdžios sprendimas neadekvačiai vertino realias mokinių galimybes, tad šiemetinis sprendimas „pridėti taškų“ buvo kompromisas, skirtas sušvelninti pereinamojo laikotarpio netolygumus.
Vis dėlto B lygio egzaminų statistika kelia nerimą – lietuvių kalbos neišlaikė 31 proc., o matematikos – net 43 proc. mokinių. Pastebima, kad dauguma neišlaikiusiųjų – tautinių mažumų ar profesinių mokyklų atstovai, dažnai stokojantys motyvacijos, ypač kai egzaminas tampa privalomas stojant į bet kokią aukštąją mokyklą.
Pozityvumo įnešė didėjantis susidomėjimas kai kuriais dalykais – biologijos egzaminą rinkosi 3 tūkst., o istorijos – 2 tūkst. daugiau abiturientų nei pernai. Taip pat debiutavo filosofijos valstybinis egzaminas: jį laikė 80 mokinių, visi išlaikė, o net penktadalis pelnė šimtuką. Tai rodo, kad mokiniai ieško naujų iššūkių ir vertina alternatyvias disciplinas – svarbu, kad švietimo sistema gebėtų prisitaikyti ir sudaryti sąlygas visiems siekti aukščiausių rezultatų.
Šių metų valstybinių brandos egzaminų kartelė daliai buvo per aukšta. Billy Albert/Unsplash nuotrauka
Matematikos egzamino neišlaikė daugiau abiturientų nei pernai
Tuo tarpu šiemet valstybinio matematikos brandos egzamino neišlaikė apie 15,5 proc. abiturientų – tai daugiau nei pernai, kai išlaikė 89,5 proc. Kandidatų laikė daugiau nei 12,5 tūkst., o vidutinis rezultatas siekė 59,2 balo iš 100. Šimto balų įvertinimą gavo 8,1 proc. išplėstinio kurso dalyvių[2].
Bendruoju kursu egzaminą išlaikė tik 57,1 proc., o maksimalų balą surinko vos 0,5 proc. Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio lygio egzaminą išlaikė net 94,3 proc., o populiariausias uždavinys buvo pagal Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėlio“ ištrauką. Bendruoju kursu lietuvių kalbą išlaikė 68,7 proc.
Istorijos, biologijos ir geografijos egzaminai šiemet parodė geresnius rezultatus – istorijos išlaikė 95,5 proc., biologijos 91,8 proc., geografijos net 97 proc. Abiturientai taip pat laikė naujus dalykus – filosofijos egzaminą išlaikė visi, ekonomikos – 92,9 proc., o inžinerinių technologijų – tik 70 proc.
Egzaminas ar spalvinimo knygelė? Tėvai juokiasi, bet rezultatai – liūdni
Tuo tarpu šių metų vienuoliktokų istorijos valstybinis egzaminas sulaukė pašaipų – kai kurios užduotys tėvams pasirodė tokios paprastos, kad esą net šeštokai būtų lengvai susitvarkę. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti žemėlapio užduotis, kurioje reikėjo pažymėti kaimynines valstybes. Internautai ironizavo – gal būtų užtekę tiesiog „nuspalvinti Lietuvą“.
Nepaisant paprastumo, rezultatai toli gražu neblizga. Vidutinis istorijos egzamino rezultatas – vos 22,7 taško iš 40, net mažesnis nei pernai. Tik apie 6 proc. mokinių pasiekė taškų ribą, leidžiančią kitąmet laikyti antrąją dalį.
Anglų kalbos tarpiniame patikrinime situacija taip pat prasta – maksimalų įvertinimą gavo vos 120 mokinių iš daugiau nei 21 tūkstančio, o vidurkis krito iki 22 taškų.
Pozityvesni skaičiai – chemijoje ir informatikoje. Chemijos vidurkis pakilo iki 26,6 taško, o informatikos rezultatai – rekordiniai: 95 proc. dalyvių peržengė pusės taškų ribą, nors aukščiausių įvertinimų mažėjo.
Tad nors egzamino užduotys kai kam pasirodė juokingai lengvos, bendras mokinių pasirengimas kelia daugiau nerimo nei juoko.
