Aplinkos ministerija atleido VMU valdybą
Liepos 8 d. Aplinkos ministerija netikėtai atšaukė Valstybinių miškų urėdijos valdybą – tai buvo žingsnis, kuris signalizuoja aiškų posūkį miškų politikos prioritetuose. Iki šiol įmonė džiaugėsi augančiais finansiniais rezultatais, kuriuos lėmė infliacija ir brangstanti mediena. Visgi aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžia, kad dabar esą pats laikas pelno siekimą pakeisti ilgalaike miškų apsaugos ir plėtros vizija.
Anot ministro, nors VMU turi visas galimybes tapti moderniu, tvarumu grįstu sektoriaus lyderiu, dabartinė strateginė kryptis per daug orientuota į pajamas, o ne į ekologinę atsakomybę. Jis pasigenda aiškių veiksmų dėl miškų būklės gerinimo, miškingumo didinimo ir konkrečių pasiūlymų, kaip šiuos tikslus pasiekti.
Tai reiškia, kad naujoji valdyba turės būti ne tik profesionali, bet ir vertybiškai susitelkusi į valstybės numatytas ekologines gaires.
Artimiausiu metu planuojama peržiūrėti valdybos formavimo kriterijus – bus ieškoma narių, turinčių patirties miškininkystės, aplinkosaugos ir mokslinių tyrimų srityse. Atranka vyks skaidriai, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad ši pertvarka – tai ne tik valdymo pakeitimas, bet ir strateginis signalas, mat Lietuvos miškai – ne verslo projektas, o bendras ilgalaikis įsipareigojimas gamtai.
Šešėlis krito ant Aplinkos apsaugos ministerijos dėl galimai neracionaliai naudojamų išteklių
Birželio pabaigoje Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mineralinių išteklių, miško žemės ir muziejinių vertybių apskaita yra netiksli ir neaiški. Aplinkos ministerijos registruose esą trūksta svarbios informacijos apie miškų ir žemės sklypus, o mineralinių išteklių naudojimas nėra tiksliai įvertintas. Dėl šių priežasčių parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas ketina kviestis aplinkos ministrą ir aiškintis, kodėl situacija nesikeičia.
Ypač problematiška yra muziejų turto apskaita – trys didieji muziejai neturi patikimų duomenų apie savo vertybes, jos nebuvo tinkamai inventorizuotos, o ataskaitos neatitinka faktinių dokumentų. Be to, valstybės institucijose, kaip Lietuvos kalėjimų tarnyba ar kultūros tyrimų institutas, taip pat fiksuojama netvarka apskaitoje, nors jų turtas vertinamas šimtais milijonų eurų.
Valstybės kontrolės atstovai teigia, kad tokia situacija rodo finansinio raštingumo ir kompetencijos trūkumą. Parlamentaras Algirdas Sysas svarsto net radikalias priemones – gal net likviduoti tas institucijas, kurios nuolat nesugeba tvarkingai pateikti duomenų.
Aplinkos apsaugos ministro patarėju buvo tapęs praeityje teistas brakonierius
Tuo tarpu ir pačios ministerijos struktūroje – ne pyragai. Dar birželį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sušaukė skubų posėdį dėl ministro patarėjo Rolando Masilevičiaus – žmogaus, kuris prieš kelerius metus buvo pripažintas kaltu dėl brakonieriavimo, bet staiga tapusio aplinkos apsaugos ministro P. Poderskio patarėju.
2018 metais teismas skyrė jam baudą, atėmė teisę medžioti ir konfiskavo ginklą bei automobilį po to, kai buvo pagautas su nelegaliai sumedžiotais gyvūnais.
Visgi, dėl kilusio skandalo R. Masilevičius šiame poste neužsibuvo ir netrukus paskelbė apie savo pasitraukimą iš šių pareigų.
P. Poderskis į savo komandą reguliariai ieško „lyderių“
Tuo tarpu vos pradėjęs vadovauti Aplinkos ministerijai, P. Poderskis ėmėsi ieškoti tvirtos dešiniosios rankos ne ministerijos kanalais, o per… savo feisbuko paskyrą. Ministro skelbimas išsyk patraukė dėmesį – jis ieškojo ne šiaip skaičių prižiūrėtojo, o žmogaus, kuris valdytų milijonines investicijas ir „matytų toliau už horizonto“. Vis dėlto atlyginimas – kiek mažiau įkvepiantis: 2 749 eurai „ant popieriaus“.
Tačiau gerbiamas aplinkos apsaugos ministras jau trečiadienį į savo socialinius tinklus patalpino ir dar vieną naują skelbimą.
„Statybos sektoriaus vystymo agentūrai metas žengti į naują etapą – tapti Aplinkos ministerijos sistemų skaitmenizacijos kompetencijų centru. Ne dar viena pavienė IT sistema, o sujungta, veikianti ekosistema, kurioje technologijos tarnauja ne tik keliems „supervartotojams“, bet visiems – nuo specialistų iki gyventojo.
Reikia lyderio. Ne vadovo „iš pareigos“, o žmogaus, kuris moka burti komandą ir kurti pasitikėjimą. Komanda čia laukia pastovumo ir krypties. Žmogaus, kuris mato ne tik procesus, bet ir žmones. Ne tik problemas, bet ir galimybes.
Jei turi startuolio energijos ir stratego kantrybės – mums pakeliui. Jei nori ne dar vieno projekto, o tikro poveikio – šita vieta laukia tavęs. Jei supranti, kad skaitmenizacija yra ne tik apie sistemas, bet ir apie kultūrą – labai laukiu tavo kandidatūros.“ – savo feisbuko paskyroje rašė P. Poderskis.
