Lietuva turėtų gauti šimtamilijonines ES lėšas, o dėl lengvatų ūkininkams – dar ne pabaiga
Finansų ministras Rimantas Šadžius tiki, kad Europos Komisija duos žalią šviesą Lietuvos įgyvendintai mokesčių pertvarkai, atveriančiai kelią į šimtamilijonines Ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) lėšas. Apie tai ministras kalbėjo „Verslo žinių“ podkaste „Kontekstai“.
Tiesa, visiškai be siurprizų Seime neapsieita – parlamentarai netikėtai patvirtino gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ūkininkams, kurios Vyriausybė nesiūlė. Tačiau, pasak Šadžiaus, rudeniop Vyriausybė grįš prie šio klausimo su savo pasiūlymais[1].
Kol kas daugiau mokesčių keisti nežadama, tačiau ramybė gali būti laikina. Ministras užsimena, kad platesnės diskusijos apie mokesčių sistemos naujoves neišvengiamos – jų galime laukti jau po poros metų.
Vertindamas priimtą mokestinių pokyčių paketą, Šadžius pripažįsta: „Nuo to, ką siūlė Vyriausybė gegužę, paketas šiek tiek pakito – dalį lėmė viešos diskusijos, dalį – netikėti sprendimai. Bet svarbiausia, kad didelė balsų dauguma Seimas vis dėlto šiam paketui pritarė.“
Mokesčių reforma: Lietuva tikisi 600 mln. eurų ir įšaldytų ES lėšų
Lietuvos biudžetas per artimiausius kelerius metus turėtų gerokai pasipildyti – finansų ministras R. Šadžius prognozuoja, kad 2026 metais papildomų pajamų iš naujų mokesčių bus surinkta apie 250 mln. eurų, o 2027-aisiais ši suma gali siekti net 600 mln. eurų. Anot jo, tai reikšmingai prisidės prie valstybės finansų stabilumo, nors tikslesni skaičiai paaiškės vėliau[2].
Dar viena svarbi užduotis – įtikinti Europos Komisiją atšildyti apie 400 mln. eurų, įšaldytų pagal Ekonomikos gaivinimo planą. Šios lėšos Lietuvai buvo sustabdytos dėl neįgyvendintų mokesčių pokyčių, ypač visuotinės nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo. Ministras viliasi, kad dabar, kai reformos jau priimtos, Briuselis įvertins ne tik naujus mokesčius, bet ir tai, kad dalis jų pajamų bus skirta gynybai.
Vyriausybė taip pat ketina spręsti dar vieną opią problemą – bandys sumažinti PVM atotrūkį, kuris Lietuvoje tebėra didžiausias regione. Šiam tikslui pasitelkiama Tarptautinio valiutos fondo pagalba, siekiant efektyviau kovoti su šešėline ekonomika.
Milijonai suplauks krašto gynybai
Tuo tarpu jau kitąmet Lietuvos Gynybos fondas sulauks solidžios finansinės injekcijos – pagal Finansų ministerijos prognozes, į fondą bus pervesta apie 344 mln. eurų, o nuo 2027-ųjų kasmet planuojama skirti jau daugiau nei pusę milijardo[3].
Didžiausia dalis šių lėšų atkeliaus iš naujų ar pakoreguotų mokesčių: gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, draudimo bei vadinamojo cukraus mokesčio. Į fondą keliaus ir fiksuota 2 proc. visų GPM pajamų dalis.
Bendrai paėmus, nauja mokesčių reforma jau kitąmet turėtų papildyti valstybės biudžetą 277 mln. eurų, o 2027-aisiais – beveik 600 mln. eurų. Tačiau Finansų ministerija ramina – nors mokesčiai auga, poveikis ekonomikai bus minimalus: prognozuojama, kad šalies BVP augimą tai pristabdys vos 0,3 proc. punkto. Daugiau nei 90 proc. papildomų pajamų bus nukreipta gynybai, kuri, kaip pabrėžia valdžia, šiuo metu yra strateginis prioritetas.
2026 metų mokesčių reforma: nauji tarifai, lengvatos ir nekilnojamojo turto pokyčiai
Seimas priėmė reikšmingus mokestinius pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2026 metų. Pagrindinė naujovė – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema taps progresyvi: vietoje dviejų tarifų bus trys, priklausantys nuo metinių pajamų dydžio. Pavyzdžiui, iki maždaug 84 tūkst. eurų per metus bus taikomas 20 proc. tarifas, nuo 84 iki 140 tūkst. – 25 proc., o virš šios ribos – 32 proc.
Taip pat individualią veiklą vykdantiems bus suteikta mokesčio kredito lengvata mažesnes pajamas gaunantiems, o šeimoms nuo 2027 m. bus grąžintas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) už kiekvieną vaiką, kas reiškia realų mokesčių mažinimą. Be to, plečiamos galimybės naudotis fiksuoto dydžio 15 proc. mokesčiu individualiai veiklai ir nekilnojamojo turto nuomai.
Taip pat keičiasi nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarka – pirmasis gyvenamasis būstas bus apmokestinamas tik jei jo vertė viršija 450 tūkst. eurų (ar 900 tūkst. bendrasavininkams). Savivaldybės galės pačios nustatyti mokesčio tarifus, o apleistas turtas bus apmokestinamas didesniu tarifu.
Ūkininkams po protestų skirta speciali lengvata – jų pajamos iki 36 VDU bus apmokestinamos 15 proc. tarifu. Taip pat ribojamos darbdavių išlaidos savanoriško sveikatos draudimo įmokoms, o pajamos iš akcijų, laikytų trumpiau nei 5 metus, bus apmokestinamos griežčiau. Visa tai rodo siekį didinti mokesčių progresyvumą ir socialinį teisingumą, tačiau palieka daug klausimų dėl praktinio įgyvendinimo.
